Irachtas yra įsikūręs Leinsterio rūmuose – XVIII a. hercogųrūmuose – Dubline. Tiesiogiai išrinkti Atstovų rūmai (air.Dáil Éireann) turi daugiau politinių galių nei Senatas (air.Seanad Éireann).
Etimologija
Žodis oireachtas yra kilęs iš airių kalbos žodžių airecht/oireacht, reiškiančių „patariamoji laisvųjų žmonių asamblėja“. Žodis airecht kilo iš žodžio airig, reiškiančio „laisvasis žmogus“.[3] Žodis oireachtas pirmą kartą buvo užfiksuotas kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos pavadinimas Laisvojoje Airijos valstybėje.
Senatas, aukštieji parlamento rūmai, nėra išrenkamas tiesiogiai. Jis susideda iš narių, atrinktų įvairiais būdais: 43 senatorius renka tarybos nariai, 11 skiria ministras pirmininkas, o šešis išrenka šalies universitetai. Iš viso Senatą sudaro 60 narių.
Airijos prezidentas yra tiesiogiai renkamas kas septynerius metus ir gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas. Jei vis dėlto, kaip jau ne kartą yra nutikę, politinės partijos iškelia tik vieną kandidatą, realūs rinkimai neįvyksta.
Funkcijos
Kad įstatymo projektas taptų įstatymu, iš pradžių jį turi patvirtinti tiek Atstovų rūmai, tiek, daugeliu atvejų, Senatas (nors Atstovų rūmai gali nepaisyti Senato atsisakymo priimti įstatymo projektą). Vis dėlto, Senatas negali vetuoti įstatymo projekto. Dėl tos priežasties yra laikoma, kad Airijos Atstovų rūmai yra aukščiausia šalies įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Patvirtintą įstatymo projektą tada pasirašo prezidentas. Faktiškai prezidentas yra įpareigotas pasirašyti visus įstatymus, kuriuos patvirtino Irachtas. Vis dėlto, prezidentas turi galią perduoti daugelį įstatymo projektų Aukščiausiajam teismui, kad šis peržiūrėtų, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Įstatymų projektai, kuriuose yra siūlomos šalies Konstitucijos pataisos, visų pirma turi būti patvirtinti piliečių referendumo metu. Tik tada žmonių patvirtinta Konstitucijos pataisa yra pateikiama prezidentui.
Įgaliojimai
Irachto įgaliojimai:
Įstatymų leidyba, įskaitant Atstovų rūmams suteiktus įgaliojimus tvirtinti su šalies biudžetu susijusius finansinius nutarimus. Vis dėlto, teismo nutarimu,[4] Irachtas turi ribotus įstatymų leidybos įgaliojimus susijusius su vyriausybe ir ministrais.
Sukurti pavaldžius įstatymų leidžiamuosius organus.
Siūlyti konstitucines pataisas (kurios turi būti pasiūlytos būtent Atstovų rūmų), už kurias tada yra balsuojama referendumo metu.
Padidinti karines ir ginkluotąsias pareigas.
Leisti tarptautiniams susitarimams tapti valstybės įstatymų dalimi.
Priimti tam tikrus ekstrateritorinį poveikį turinčius įstatymus (remiantis panašia kitų valstybių praktika).
Nepaprastosios padėties metu priimti beveik bet kokį įstatymą, kuris yra laikomas svarbiu. Vis dėlto, mirties bausmės paskyrimas yra netaikomas jokiomis aplinkybėmis.
Apribojimai
Įstatymai negalioja, jei jie prieštarauja šalies Konstitucijai.
Irachtas negali retrospektyviai kriminalizuoti tam tikrų veiksmų, kurie nebuvo neteisėti veiksmo atlikimo metu.
Irachtas negali priimti jokio įstatymo, numatančio mirties bausmės skyrimą, net ir nepaprastosios padėties metu.
Istorija
Pirmasis Airijos parlamentas buvo Airijos kunigaikštystės parlamentas, įkurtas XIII a. kaip aukščiausias Airijos kunigaikštystės įstatymų leidžiamosios valdžios organas. Šis parlamentas vadovavo Anglijos valdomai Airijos salos daliai, kuri iš pradžių buvo tik Dublinas ir aplinkiniai miestai, o vėliau išsiplėtė į visą Airijos salą. Airijos kunigaikštystės parlamentas nuo 1494 m. iki 1782 m. buvo pavaldus Anglijos, o vėliau ir Jungtinės Karalystės parlamentui. Šį parlamentą sudarė Airijos karalius, kuris kartu buvo ir Anglijos karaliumi, Airijos Lordų rūmai ir Airijos Bendruomenių rūmai. 1800 m., po plataus masto kyšininkavimo skandalo, Airijos parlamentas buvo paleistas. 1800 m., Airijai ir Didžiajai Britanijai pasirašius Sąjungos aktą, kuris įsigaliojo nuo 1801 m. sausio 1 d., buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė, kurią valdė Jungtinės Karalystės parlamentas.
1919 m. Airijos respublikonai įkurė atskirą vienkamerinį Airijos parlamentą, žinomą kaip Dáil Éireann (liet.Airijos asamblėja). Ši revoliucinė asamblėja iš esmės buvo įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, valdanti visą Airijos salą. 1920 m., dar egzistuojant Airijos asamblėjai, Jungtinės Karalystės vyriausybė įkūrė Pietų Airijos Parlamentą – vietinę įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją – kurį sudarė karalius, Pietų Airijos Bendruomenių rūmai ir Pietų Airijos Senatas. Šį parlamentą boikotavo dauguma Airijos politikų. 1922 m., pagal Laisvosios Airijos valstybės konstituciją įsteigus Laisvosios Airijos valstybės Irachtą, Pietų Airijos Parlamentas buvo panaikintas.
Laisvosios Airijos valstybės Irachtą sudarė karalius ir dveji rūmai – Atstovų rūmai ir Senatas. Vis dėlto 1935 m. Laisvosios Airijos valstybės Senatas buvo panaikintas. Šiuolaikinis Irachtas buvo įkurtas 1937 m., referendumu priėmus Airijos Konstituciją.
Transliacija
Pirmosios Irachto radijo ir televizijos transliacijos buvo transliuojamos tuomet, kai Irachte buvo sakomos garbingą postą užimančių žmonių kalbos, pradedant 1963 m. tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Džono F. Kenedžio pranešimu jo vizito į Airiją metu.[5] Reguliarios netiesioginės Irachto radijo transliacijos prasidėjo 1986 m. spalio mėnesį, nors tuo metu jau buvo transliuojamos tiesioginės valstybės biudžeto ataskaitos.[6][7] Televizijos transliacijos iš Atstovų rūmų, Senato ir komitetų prasidėjo atitinkamai 1990 m. spalį 19 d.90 m. gruodį ir 1993 m.[8][9] Nuo 2005 m. abejų parlamento rūmų posėdžiai transliuojami ir internetu per „HEAnet“ ir Elektroninės demokratijos tinklus.[10]
„Houses of the Oireachtas Channel“ (kitaip žinomas kaip „Oireachtas TV“) – skaitmeninis televizijos kanalas, transliuojamas Airijoje.[11] Kanalu transliuojami komitetų ir parlamento posėdžiai. Kanalas buvo įsteigtas vadovaujantis 2009 m. Airijos transliavimo įstatymu.[12] 2011 m. Irachtas paleido pasiteisinusį bandomąjį kanalą. Vis dėlto, oficialusis „Oireachtas TV“ kanalas transliacijas pradėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. Paslauga yra nemokama.[13]
2012 m. Irachtas pradėjo savo pirmąją Elektroninę konsultaciją.[14]
Irachto šeimos diena
2008 m. birželio 28 d. buvo surengta pirmoji Irachto šeimos diena.[15] Iniciatyvą organizavo tuometinis Atstovų rūmų pirmininkas Džonas Odonohiu ir Senato pirmininkas Petas Moilanas. Jų teigimu, iniciatyva buvo siekiama didinti visuomenės supratimą apie Irachto darbus ir veiklas. Dienos metu buvo organizuojamos ekskursijos po abejus parlamento rūmus, paskaitos apie parlamento istoriją, taip pat buvo skaitomos istorinės politinės kalbos. Šeimos diena taip pat buvo surengta ir 2009 m.,[16] tačiau nuo to laiko nebebuvo rengiama.[17]
Atstovavimas Šiaurės Airijai
Nors 1937 m. Airijos Konstitucijos 3-iame straipsnyje teigiama, kad „šia konstitucija įsteigto parlamento ir vyriausybės teisė yra vykdyti jurisdikciją“ visoje Airijoje, joje taip pat numatyta, kad kol nėra „nacionalinės teritorijos integracijos“,[1] Irachto išleisti įstatymai nebus taikomi Šiaurės Airijai. Dėl tos priežasties, nebuvo imtasi rimtų bandymų bandant atstovauti Šiaurės Airijai Atstovų rūmuose. Būdamas Airijos ministru pirmininku, Eimanas de Valera, nors ir atkaklus Šiaurės ir Pietų Airijos padalinimo priešininkas, nesiekė, kad Šiaurės Airija turėtų atstovus Airijos Atstovų rūmuose, motyvuodamas tuo, jog tai būtų atstovavimas „be mokesčių ir atsakomybės“.[18] Nuo 1982 m. vienas ar keli Šiaurės Airijos atstovai yra paskiriami į Airijos Senatą.
Sinn Féin partija pasisakė už tai, kad Šiaurės Airijos asamblėjos nariai, taip pat Šiaurės Airijos atstovai Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose bei Europos parlamente turėtų turėti teisę dalyvauti Airijos Atstovų rūmų diskusijose ir netgi balsuoti. 2005 m. tuometinis Airijos ministras pirmininkas Bertis Ehernas pasiūlė, kad Šiaurės Airijos parlamentarai galėtų neformaliai kreiptis į Atstovų rūmų komitetą. Vis dėlto, Fine Gael ir Airijos darbininkų partijos bei B. Eherno koalicijos partneriai, Progresyviųjų demokratų partija, priešinosi šiai idėjai.[19] Idėjai nepritarė ir Žaliųjų partija, Socialistų partija ir kai kurie parlamentarai iš Fianna Fáil partijos.[20] Jai pritarė tik Sinn Féin partija, kuri teigė iš to gausianti tik naudos, o nuosaikesnių pažiūrų Šiaurės Airijos socialdemokratų ir darbininkų partija (SDLP) apibūdino idėją kaip žingsnį į priekį.[21] Šis pasiūlymas buvo plačiai kritikuojamas žiniasklaidoje. Laikraščio „The Irish Times“ redakcija skelbė, kad „Didžiulė demokratinė būtinybė yra ta, kad šios valstybės institucijos turėtų atstovauti ir tarnauti šios valstybės žmonėms.“[19] Nuo 2011 m. Šiaurės Airijos europarlamentarai turėjo tokią pačią automatinę teisę kaip ir europarlamentarai iš Airijos Respublikos dalyvauti Airijos Senato Europos komiteto posėdžiuose. Tuo tarpu europarlamentarams iš kitų šalių, norint dalyvauti šiuose posėdžiuose, reikėjo sulaukti atskiro pakvietimo.[22] Ši teisė galiojo iki 2020 m., kuomet Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, o tai reiškė, kad visi Jungtinės Karalystės parlamentarai turėjo pasitraukti iš pareigų.
Irachto rūmų komisija
Nors abeji parlamento rūmai yra įgalioti savarankiškai organizuoti savo darbus ir spręsti iškilusias problemas, jie visada bendradarbiavo tam tikrais praktiniais klausimais. Bendradarbiavimas kilo iš to, kad abeji rūmai dalinasi bendru – Leinsterio rūmų – pastatu. Dėl tos priežasties 2003 m. buvo įsteigta Irachto rūmų komisija (angl.Houses of the Oireachtas Commission). Anksčiau komisijos pareigas atliko jungtinis abejų rūmų komitetas. Komisijos pirmininkas yra Atstovų rūmų pirmininkas, o jos generalinis direktorius yra Atstovų rūmų sekretorius. Kiti komisijos nariai yra Senato pirmininkas, asmuo, paskirtas šalies finansų ministro, keturi asmenys paskirti Atstovų rūmų ir trys Senato.[23][24] Šią komisiją be parlamentarų sudaro ir nepolitinis personalas, pavyzdžiui, tvarkos prižiūrėtojai ir anglų-airių kalbų vertėjai. Jie yra laikomi valstybės tarnautojais.
↑Murray, Michael (2013 m. liepos mėn.). „Politics at the Touch of a Button: An Evaluation of the First Ever Oireachtas (Irish Houses of Parliament) E-consultation“. Parliamentary Affairs. 66 (3): 597.
↑ 19,019,1„Ahern proposal on MPs ill-advised“. Irish Times. 2005-10-29. Nuoroda tikrinta 2020-08-25. „Fine Gael, Darbininkų partija ir Progresyvieji demokratai mano, kad ministras pirmininkas nuėjo per toli.“
↑„Ahern plan to give North MPs Dail rights rejected“. Irish Times. 2005-10-28. Nuoroda tikrinta 2020-08-25. „Sinn Féin ir SDLP vakar buvo vienintelės partijos pasveikinusios B. Eherno planą pakviesti Šiaurės parlamentarus parengti pristatymus apie Šiaurę ir Belfasto susitarimą.“
↑„Standing Orders: Motion“. Seanad Éireann debates. 2011-06-16. pp. Standing Order 70A(6). Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
