← 2008  2016 →
2012 m. Lietuvos Seimo rinkimai
141 vieta
2012 m. spalio 14 ir 28 d.
Balsavę rinkėjai		52,93% 4,34 pp (daugiamandatė) 52,92% 4,34 pp (I turas) 35,91% 3,54 pp (II turas) Trys daugiausia mandatų laimėjusios partijos:
		Pirmoji partija	Antroji partija	Trečioji partija
Lyderis		Algirdas Butkevičius	Andrius Kubilius	Viktor Uspaskich
Partija		LSDP	Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai	Darbo partija
Laimėta vietų		38	33	29
Pokytis		13	12	19

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2012 m. spalio 14 ir 28 d. vykę šeštieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2012–2016 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.^[1]

Kartu su šiais rinkimais vyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.^[1]

Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.^[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.^[3]

Pagrindiniai straipsniai – 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas.

2008 m. rinkimus laimėjo ir 45 vietas gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Koaliciją jie formavo su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija. Pastaroji 2010 m. suskilo, dalis jos atstovų įkūrė Krikščionių partiją, likusieji perėjo į Liberalų ir centro sąjunga .

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius buvo paskirtas Vyriausybės vadovu. Kadencijos pradžioje ekonomika patyrė didelį nuosmukį, teko imtis plačių taupymo priemonių, įskaitant išlaidų mažinimą ir didesnius mokesčius. Nepaisant priemonių nepopuliarumo ir dėl to kilusių visuomenės protestų, Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas tapo pirmąja Vyriausybe Lietuvos istorijoje, kuri išdirbo visą parlamento kadenciją.^[4]

Iki 2012 m. kovo 1 d. įstatymų reikalavimus atitinkančius savo narių sąrašus pateikė šios partijos:

Partija			Apygarda									Iš viso vietų	+/–
			Daugiamandatė			Vienmandatė
						I turas			II turas
			Balsai	%[5]	Vietos	Balsai	%[5]	Vietos	Balsai	%[5]	Vietos
	Lietuvos socialdemokratų partija		251 610	19,18	15	222 953	17,25	1	181 160	21,88	22	38	13
	Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai		206 590	15,75	13	215 257	16,66	0	233 515	28,21	20	33	12
	Darbo partija		271 520	20,69	17	217 914	16,86	1	193 563	23,38	11	29	19
	Partija „Tvarka ir teisingumas“		100 120	7,63	6	104 997	8,12	0	46 638	5,63	5	11	4
	Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis		117 476	8,95	7	95 166	7,36	0	35 814	4,32	3	10	1
	„Drąsos kelias“ politinė partija		109 448	8,34	7	88 871	6,87	0	44 622	5,39	0	7	Nauja
	Lietuvos lenkų rinkimų akcija		79 840	6,08	5	75 686	5,85	0	36 906	4,45	2	7	4
	Išsikėlę patys		–	–	–	50 838	3,93	0	32 173	3,89	3	3	1
	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga		53 141	4,05	0	61 981	4,79	1	11 430	1,38	1	1	2
	Liberalų ir centro sąjunga		28 263	2,15	0	58 792	4,55	0	11 905	1,43	0	0	8
	Politinė partija „Sąjunga Taip“		24 129	1,84	0	33 295	2,57	0	–	–	–	0	Nauja
	Socialistinis liaudies frontas		16 515	1,26	0	5 820	0,45	0	–	–	–	0	Nauja
	Krikščionių partija		16 494	1,26	0	15 480	1,19	0	–	–	–	0	Nauja
	Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“	Lietuvos centro partija	12 854	0,98	0	23 100	1,78	0	–	–	–	0	Nauja
		Lietuvos socialdemokratų sąjunga
		Tautininkų sąjunga
		Tautos vienybės sąjunga
	Partija „Jaunoji Lietuva“		8 632	0,66	0	2 595	0,20	0	–	–	–	0	0
	Demokratinė darbo ir vienybės partija		4 383	0,33	0	6 692	0,51	0	–	–	–	0	Nauja
	Emigrantų partija		4 015	0,31	0	1 586	0,12	0	–	–	–	0	Nauja
	Respublikonų partija		3 661	0,28	0	6 283	0,48	0	–	–	–	0	Nauja
	Lietuvos žmonių partija		3 399	0,26	0	4 667	0,36	0	–	–	–	0	Nauja
Negaliojantys biuleteniai			57 924	–	–	77 936	–	–	47 955	–	–	–	–
Iš viso			1 370 014	100	70	1 369 909	100	3	875 681	100	66	139	0
Registruoti rinkėjai/aktyvumas			2 588 418	52,93	–	2 588 418	52,92	–	2 438 641	35,91	–	–	–
Šaltinis: VRK[6]

Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje – Zarasų–Visagino Nr. 52 – rinkimų rezultatai dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatams, buvo pripažinti negaliojančiais.^[7]

Po rinkimų Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų ir rezultatų teisėtumo. Teismas nusprendė, jog be Zarasų–Visagino apygardos rinkimuose buvo daug pažeidimų ir Biržų-Kupiškio apygardoje – joje rezultatai anuliuoti. Tokiu būdu šiuose rinkimuose išrinkti 139 Seimo nariai. Pakartotiniai rinkimai dviejose apygardose vyko 2013 m. kovo 3 d.^[8]

Daugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:

Pagrindiniai straipsniai – 2012–2016 m. Seimas ir A. Butkevičiaus ministrų kabinetas.

Lietuvos socialdemokratų partija koaliciją formavo su Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Prezidentė nurodė, kad nepriims Darbo partijos kaip koalicijos dalies dėl įtariamo sukčiavimo rinkimuose ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.^[9] Kadenciją baigiantis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus pristatė kaip alternatyvią koalicijos partnerę, kurią Algirdas Butkevičius, paskirtasis Ministras Pirmininkas, greitai atmetė.

Po ilgiausio Vyriausybės formavimo laikotarpio nepriklausomos Lietuvos istorijoje, gruodį buvo paskirtas Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Vyriausybė susidėjo iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Prezidentė Grybauskaitė patvirtino Vyriausybę, nors iš pradžių ir atmetė visus Darbo partijos pasiūlytus ministrus.^[10]

Ž • A • R Rinkimai ir referendumai Lietuvoje Prezidento rinkimai 1919 1922 1926 (bir.) 1926 (gru.) 1931 1938 1993 1997–1998 2002–2003 2004 2009 2014 2019 2024 2029 Seimo rinkimai 1920 1922 1923 1926 1936 1990 1992 1996 2000 2004 2008 2012 2015 2016 2020 2024 2028 Savivaldybių tarybų rinkimai 1990 1995 1997 2000 2003 2007 2011 2015 2015 (pakartotiniai) 2019 2023 2027 Europos Parlamento rinkimai 2004 2009 2014 2019 2024 2029 Referendumai 1991 1992 (geg.) 1992 (bir.) 1992 (spa.) 1994 1996 (spa.) 1996 (lap.) 2003 2008 2012 2014 2019 (I) 2019 (II) 2024