Žurnalas (pranc. journal – laikraštis, žurnalas) – brošiūros ar knygos pavidalo, dažniausiai su viršeliu ir iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdžio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros, meno ir kitais klausimais. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms reikšmingos žinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai ^[1].

Žurnalai skirstomi pagal periodiškumą, skaitytojų auditoriją, paskirtį, tematiką. Leidžiami savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, dvimėnesiai, ketvirtiniai, pusmetiniai žurnalai, metraščiai. Gali būti jaunimo, moksleivių, studentų, vaikų, vyrų bei moterų žurnalai. Žurnalų tematika gali būti labai įvairi (pramonė, ekonomika, technika, teisė, kultūra, literatūra, menas, muzika, medicina ir t. t.).

Pagal paskirtį yra 3 žurnalų grupės:

• universalūs (skiriami plačiai, įvairiai skaitytojų auditorijai);
• specialieji (skirti tam tikros profesijos ar veiklos srities žmonėms);
• moksliniai (skirti mokslo darbuotojams).

Pirmieji žurnalai pasirodė Europoje XVII a. viduryje – 1654 m. Vokietijos mieste Frankfurte išėjo žurnalas Mercurius Jocosus („Sąmoningasis Merkurijus“), 1672 m. Prancūzijoje, Paryžiuje – Mercure galant (Galantiškasis Merkurijus).

Pirmieji lietuviški žurnalai pradėti leisti Mažojoje Lietuvoje. Manoma, jog žurnalo tipo buvo 1823–1825 m. Tilžėje ėjęs leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“ bei 1832–1921 m. Karaliaučiuje leistas jo tęsinys „Nusidavimai apie evangelijos paplitimą tarp žydų ir pagonių“. Jie buvo spausdinami gotiškomis raidėmis.

1883 m. Ragainėje pasirodė pirmasis lietuvių žurnalas lotyniškomis raidėmis „Aušra“, skirtas Didžiajai Lietuvai. Iki XX a. antrojo dešimtmečio pradžios lietuviškoje terminijoje žurnalo sąvoka neegzistavo, o iki tol leisti leidiniai periodiniai leidiniai buvo vadinami laikraščiais.

• Žurnalistikos enciklopedija, 1997, Vilnius
• Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2003, Vilnius