Švedijos karališkoji mokslų akademija Kungliga Vetenskapsakademien
Švedijos karališkosios mokslų akademijos pastatas Stokholme
Įkurta	1739 m. birželio 2 d. (1739-06-02)
Būstinė	Stokholmas, Švedija
Narystė	440 Švedijos ir 175 užsienio nariai
Pirmininkas	Dan Larhammar
Svetainė	www.kva.se

Švedijos karališkoji mokslų akademija (šved. Kungliga Vetenskapsakademien) – viena iš Švedijos karališkųjų akademijų. Akademija yra nepriklausoma, nevyriausybinė mokslo organizacija, skatinanti ir remianti mokslus, tokius kaip gamtos mokslai ir matematika.

Akademiją 1739 m. birželio 2 d. įkūrė gamtininkas Karlas Linėjus, merkantilistas Jonas Alströmer, inžinierius Mårten Triewald, tarnautojai Sten Carl Bielke ir Carl Wilhelm Cederhielm bei Anders Johan von Höpken.^[1]

Akademijos tikslas - sutelkti dėmesį į praktikoje naudingas žinias ir jas skelbti švedų kalba. Akademijoje turėjo būti kitokia nei Karališkoji mokslų draugija Upsaloje, kuri buvo įkurta 1719 m. ir kurioje buvo dėstoma lotynų kalba. Vieta Švedijos sostinėje, kur vyko aktyvi prekyba, tačiau čia kitaip nei Upsaloje, tuo metu nebuvo universiteto, kurti draugiją buvo iš anksto apgalvotas žingsnis. Akademija įkurta po pirmtakų Londono karališkosios draugijos ir Karališkosios mokslų akademijos Paryžiuje, tad ji buvo panaši į šias.

Akademijos Komitetai parinkti tarptautiniams prizams:

• Nobelio premija: fizikos ir chemijos ^[2]
• Alfredo Nobelio atminimo švedijos banko ekonomikos apdovanojimas ^[3] (tai pat žinoma Alfredo Nobelio atminimo ekonomikos apdovanojimas)
• Crafoord prizas astronomijoje ir matematikoje, žemės moksle, gamtos moksluose (su ekologija) ^[4]
• Rolf Schock apdovanojimas logikoje ir filosofijoje ^[5]
• Gregori Aminoff apdovanojimas kristalografijoje ^[6]
• Oskar Klein medalis

ir nacionaliniai apdovanojimai: ^[7]

• Göran Gustafsson apdovanojimas gamtos moksle ir medicinoje
• Söderberg apdovanojimas ekonomijoje ir teisėje
• Tage Erlander apdojanojimas fizikoje, chemijoje, ir biologijoje
• Ingvar Lindqvist apdovanojimas mokytojams fizikoje, chemijoje, biologijoje, ir matematikoje.

Akademijai vadovavo:

• Anders Johan von Höpken, 1739-1740, 1740-1741
• Augustin Ehrensvärd, Balandis-Gegužė 1740
• Jacob Faggot, 1741-1744
• Pehr Elvius, 1744-1749
• Pehr Wilhelm Wargentin, 1749-1783
• Johan Carl Wilcke ir Henrik Nicander, 1784-1796
• Daniel Melanderhjelm ir Henrik Nicander, 1796-1803
• Jöns Svanberg ir Carl Gustaf Sjöstén 1803-1808; Sjöstén buvo pašalintas 1808 m. už drausmės pažeidimus
• Jöns Svanberg, 1809-1811
• Olof Swartz, 1811-1818
• Jöns Jacob Berzelius, 1818-1848
• Peter Fredrik Wahlberg, 1848-1866
• Georg Lindhagen, 1866-1901
• Christopher Aurivillius, 1901-1923
• Henrik Gustaf Söderbaum, 1923-1933
• Henning Pleijel, 1933-1943
• Arne Westgren, 1943-1959
• Erik Rudberg, 1959-1972
• Carl Gustaf Bernhard, 1973-1981
• Tord Ganelius, 1981-1989
• Carl-Olof Jacobson, 1989-1997
• Erling Norrby, 1997 - 2003 m. birželio 30 d.
• Gunnar Öquist, 2003 m. liepos 1 d. - 2010 m. liepos 30 d.
• Staffan Normark, priimtas nuo 1 July 2010 m.