Kaimo pavadinimas pavardinės kilmės. 1565 m. pirmąkart minimas Szidait vardu kaip vieno valstiečio naujakurio ūkis. 1580 m. Sydeitis kaime gyveno jau 5 lietuvių šeimos. Gyventojų skaičius augo iki pat 1625 m., vėliau per karus, badą ir ypač 1709–1711 m. marą žymiai sumažėjo. 1729 m. iš 20 buvusių sodybų 12 stovėjo tuščios. Po maro atkelta kolonistų. 1733 m. kaime buvo 68 gyventojai.
1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su 14 ugniakurų, 1818 m. – valstiečių kaimas su 14 ugniakurų ir 73 gyventojais, 1839 m. – valstiečių kaimas su 17 ugniakurų ir 153 gyventojais.[2] 1817 m. pastatyta vienklasė mokykla, kol jos nebuvo, kaimo vaikai lankė Viliūnų mokyklą. Mokykloje kurį laiką mokė vokiečių ir lietuvių kalbomis. Ilgainiui lietuviai suvokietėjo: 1939 m. apie jų kilmę bylojo tik pavardės: Ennulat, Kiszun, Lukat, Pliskat, Spitzkat, Abbat, Winnat.
Nuo 1890 m., kai kaime gyveno daugiausia gyventojų – 159, jų skaičius dėl emigracijos į miestus pradėjo mažėti. Per Pirmąjį pasaulinį karą Žydžiuose kovų nevyko, tačiau nuo priešo ugnies nukentėjo keletas pastatų, po karo atstatyti. 1944 m. rugpjūtį ir spalį, artėjant Raudonajai armijai, didesnė dalis gyventojų pasitraukė į Vokietijos gilumą, 11 kaimo gyventojų (vyrų) žuvo ar dingo be žinios. Po karo kaimas išnyko. Nuo 2008 m. buvusio kaimo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajonoDobrovolsko kaimo gyvenvietei.