Žemyninis klimatas – vienas iš dviejų klimato tipų, kurio charakteristikas labiau veikia ne vandenynų, o žemynų šiluminė sąveika su atmosfera.

Šiam klimato tipui būdinga didelė metinės ir paros temperatūrų amplitudė; reikalingas neilgas, 20 – 30 dienų laikotarpis pasiekti aukščiausias (vasarą) ir žemiausias (žiemą) temperatūras; sausumas (mažas oro drėgnumas, debesuotumas bei kritulių kiekis. Metinės temperatūros amplitudė gali siekti 100 °C, kai ji viršija 40 °C, klimatas vadinamas ryškiai žemyniniu^[1].

Pagal Köppen klimato klasifikaciją žemyninis klimatas atitinka klimato kategorijas Dfa, Dwa, Dfb, Dwb.

Žemyninis klimatas vyrauja arba regionuose, nutolusiuose nuo vandenynų, arba kur dominuoja kontinentiniai vėjai. Kritulių kiekis paprastai mažesnis lyginant su jūriniu klimatu bei gausesnis vasarą nei žiemą, o žiemai būdingos pakankamai pastovios žemos temperatūros, dėl ko išsilaiko sniegas. Temperatūros vasarą – tarp 21 °C ir 32 °C dieną, tarp 10 °C ir 18 °C naktį. Vidutinė žiemos temperatūra svyruoja tarp −12 °C ir 7 °C dieną bei tarp −23 °C ir −4 °C naktį.