Užrašas „Žalgiris 600“ suformuotas 6 ha miško kirtavietėje. Plane vienos raidės aukštis siekia 60 m, o plotis – 40 m. Raidės suformuotos iš 7000 eglaičių sodinukų, fonui sudaryti aplink pasodinta dar 16 tūkst. medžių (berželių). Šio užrašo ilgis siekia 551 m, plotis – 60 m. Rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ duomenimis, šis užrašas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.[2] „Paaugęs“ (maždaug po 10 metų)[3] užrašas bus matomas kelių kilometrų aukštyje, todėl jį galės stebėti lėktuvų, besileidžiančių Vilniaus oro uoste, keleiviai. Parinkti skirtingų rūšių medeliai įvairiais metų laikais leidžia šį užrašą matyti vis kitomis spalvomis: rudenį – geltonuojančius beržus paryškina sodri eglių žaluma, o žiemą eglaitės išryškins raidžių kontūrus balto sniego fone.
Istorija
Be miškininkų, medelių sodinimo talkoje 2010 m. dalyvavo per 200 lietuvių, rusų ir lenkų moksleivių, iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos bendrojo lavinimo mokyklų,[4] garbūs svečiai iš Vyriausybės ir Seimo. Būsimajame miško parke buvo pastatyta atminimo lenta, šalia kurios įkasta kapsulė su sodintojų palinkėjimais ateities kartoms.[5]
Pagal sukurtą medžių sodinimo projektą 2011 m. pavasarį greta eglių buvo pasodinta 14 tūkst. beržų, šie medžiai puikiai prigijo. 2012 m. pavasarį užrašo medeliai buvo vėl sodinami, nes dalis eglių sodinukų neprigijo ar kitaip nukentėjo. Buvo atsodinta maždaug 3 tūkst. naujų eglaičių, dalyvaujant 50 moksleivių iš Bezdonių kaimo Saulėtekio pagrindinės mokyklos, Pabradės „Ryto“ bei Nemenčinės Gedimino gimnazijų. Akcijoje dalyvavo ir užsienio šalių ambasadoriai Lietuvoje.
Vietos parinkimas
Vienas kriterijų buvo tas, kad Nemenčinės miškai – vieni vaizdingiausių Lietuvoje, o gretimas Nemenčinės miestas, apsuptas pušynų ir ežerų, yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Šiuose miškuose buvo Lietuvos kunigaikščių medžioklės vieta. Nemenčinės urėdijos miškai plyti keturių – Vilniaus m., Vilniaus r., Švenčionių r. ir Molėtų r. savivaldybių teritorijose, o tai tarsi simboliškai apjungia rytinę Lietuvos dalį. Šie miškai yra patrauklūs biologiniu požiūriu. Be didžiulės augmenijos įvairovės, čia gyvena ir nemažai retų gyvūnų rūšių, todėl čia įkurti įvairūs valstybiniai draustiniai.
Pagrindinis kriterijus užrašo vietos parinkimui buvo tai, kad ši vieta yra netoli Vilniaus oro uosto kilimo–nusileidimo tako, todėl šiuo užrašu galės grožėtis Vilniaus oro uoste besileidžiančių ir iš jo kylančių lėktuvų keleiviai ir įgulos. Esant giedram orui, užrašas primins ateities kartoms istorinę lietuvių pergalę.[6]
