1993 m. objektas paskelbtas valstybės saugomu inžinerinio paveldo paminklu.[1]
Konstrukcija
Malūnas kompaktinis, aštuoniakampio plano, 4 aukštų, su kupolo formos kampuota kepure. Pirmo aukšto sienos - lauko akmenų mūro, aukščiau – medinės, karkasinės konstrukcijos sienos
Malūnas pastatytas apie 1902 m. Pirmasis pastato savininkas buvo Šurna, vėliau - Nociunskis, Plūkas. 1914 m. malūną iš Plūko nupirko Linkavičių dvaro eigulys Karolis Rozenfeldas.
Apie 1931 m. malūne buvo įrengtas garo katilas. Naudotas girnoms sukti, kai nebūdavo vėjo. Garo katilas veikė apie ketverius metus.
Pokaryje, 1948 m. malūną perėmė Joniškio apskrities pramonės kombinatas. Sparnai malūnui buvo reikalingi iki 1959 m., kuomet buvo įvesta elektra. XX a. pabaigoje malūnas rekonstruotas, pritaikytas pobūviams, laisvalaikio praleidimui - įrengta sauna su baseinu, pobūvių salės.