Šventosios Dvasios gatvė

Šventosios Dvasios gatvė
Šventosios Dvasios gatvė
Gyvenvietė Vilnius
Ilgis 0,23 km
Pradžia Subačiaus gatvė
Pabaiga Mikalojaus Daukšos gatvė
Miesto dalys Senamiestis

Šventosios Dvasios gatvė – nedidelė Vilniaus senamiesčio gatvė, kuri ribojasi su Mikalojaus Daukšos ir Antano Strazdelio gatvėmis.

Anksčiau gatvė buvo vadinama Birštono, taip pat Cerkvės gatve.

Istorija

Aušros (Medininkų) vartai (už jų – Švč. Trejybės bažnyčia, kairėje – Rūdninkų bokštas), apie 1785 m. Toliau einanti siena daro lankstą ir nueina į Šv. Dvasios gatvę

Šv. Dvasios gatvėje nuo Aušros Vartų ėjo 1503 m. pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena. Tvoros statyba užtruko apie 20 metų. Pastatytos sienos ilgis siekė apie 3,5 km, aukštis – apie 6-7 metrus, sienos plotis buvo iki pusantro metro[1]

Šv. Dvasios gatvėje aprašytas priešais gynybinę sieną stovėjęs dviejų aukštų raudonų plytų pastatas, kuris nuo XVI a. priklausė pravoslavų pirklių bendrijai. Vėliau namą perėmė Vilniaus magistratas. Namas turėjo aukštą į gatvę atgręžtą atiką, čerpinį stogą. Antro aukšto langai su masyviais sandrikais. Namą yra nutapęs Bronislovas Jamontas.[2][3]

Gatvė be „Birštono”, taip pat turėjo pavadinimus: „Cerkiewna”, „Глухой”, „Духовский”, „Церковная”.

Dabartis

Tai yra apie 230 metrų ilgio, grįsta trinkelėmis gatvė. Ji prasideda nuo klubo „Tamsta“ ir išeina į gana judrią Mikalojaus Daukšos gatvę.

Gatvė išskirtinė tuo, jog palei ją eina ilgiausia išlikusi Vilniaus gynybinės sienos dalis.[4]

Už gynybinės sienos yra Aušros Vartų gatvė arba tiksliau, iš karto už gynybinės sienos – Stačiatikių vienuolyno ir Šv. Dvasios cerkvės pastatai.[5] Šiuo metu gatvei priklauso du namai. Dviejų aukštų namas sujungtas su triaukščiu.[6]

2008–2009 m. Šv. Dvasios gatvė buvo renovuojama ir uždaryta.

Šv. Dvasios gatvė ir gynybinė miesto siena įeina į UNESCO saugomą Vilniaus Senamiesčio teritoriją. Iki šių dienų iš buvusios gynybinės sienos liko tik Aušros Vartai ir sienos atkarpa nuo Aušros Vartų iki gynybinės bastėjos. Taip pat į saugomo paveldo sąrašą įtraukti Šv. Dvasios gatvėje esančio komplekso „Strazdelio namai“ fasadai.[7]

Šv. Dvasios gatvėje, tyrinėjant Vilniaus gynybinę sieną yra dirbęs žymus architektas Žybartas Simonaitis.[8] Šv. Dvasios gatvėje buvo filmuojamas serialas „Nacių iškilimas“ („The Rise of the Nazis“).[9]

Galerija

  • Šventosios Dvasios gatvė ir gynybinė siena, einanti nuo Aušros vartų
    Šventosios Dvasios gatvė ir gynybinė siena, einanti nuo Aušros vartų
  • Šventosios Dvasios gatvė 2010 m.
    Šventosios Dvasios gatvė 2010 m.
  • Išlikusios miesto gynybinės sienos panorama Šventosios Dvasios gatvėje
    Išlikusios miesto gynybinės sienos panorama Šventosios Dvasios gatvėje
  • Išlikusi miesto gynybinė siena Šventosios Dvasios gatvėje
    Išlikusi miesto gynybinė siena Šventosios Dvasios gatvėje

Išnašos

  1. ↑ Vilniaus gynybinė siena – ką apie ją žinote? Skelbta „15min.lt.”, 2016. [1]
  2. ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  3. ↑ Šventosios Dvasios gatvė Vilniaus kataloge. [2]
  4. ↑ Renovuoti Šv. Dvasios gatvę ir Vilnius gynybinę sieną padės ir verslininkai. [3]
  5. ↑ Informacija apie Stačiatikių vienuolyną ir Šv. Dvasios cerkvę. [4]
  6. ↑ Šventosios Dvasios gatvė Vilniaus kataloge. [5]
  7. ↑ Renovuoti Šv. Dvasios gatvę ir Vilnius gynybinę sieną padės ir verslininkai. [6]
  8. ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija apie Žybartą Simonaitį. [7]
  9. ↑ Neramumai Šv. Dvasios gatvėje: kaip Hitleris valdžią ėmė. [8]