Šimtametės žaidynės, arba Sekularos žaidynės (lot.Ludi Saeculares, Ludi Terentini) – religinė teatralizuota šventė su aukomis, skirtomis požeminio pasaulio dievams Senovės Romoje. Ji vykdavusi tris dienas ir naktis pažymėti vieno gyvenimo šimtmečiui Saeculum užbaigti ir kitam pradėti. Saeculum – tai maksimaliai tikėtina, 100-110 metų, žmogaus amžiaus trukmė.
Žaidynės buvo atgaivintos 17 m. pr. m. e. pirmojo imperatoriaus Augusto. Jų naktiniai aukojimo ritualai Marso lauke jau buvo skirti kitiems valdovams: deivėms Moirai (likimo), Eileitijai (naujagimių) ir Terai (Žemės). Šiose žaidynėse pradėta aukoti ir dienomis ant Kapitolijaus ir Palatino kalvų. Kiekvieną aukojimą lydėjo iškilmingi teatriniai pasirodymai. Vėliau imperatoriai surengė žaidynes 88 m. pr. m. e. ir 204 m., maždaug kas 110 metų.
Į žaidynių rengimo „šimtmečio“ ciklą ne visada buvo atsižvelgiama. Atskiri imperatoriai turėjo savo išskaičiavimus joms surengti. Štai 47 m. pr. m. e. šią šventę suorganizavo ir imperatorius Klaudijus, pažymėdamas Romos 800 m. jubiliejų. Po jų sekė žaidynės 148 ir 248 m. Vėliau jos nutrūko. Imperatorius Konstantinas I šios šventės 314 m. neberengė, nors buvo praėję 110 m. po paskutiniųjų žaidynių 204 m., vykusių pagal senąjį skaičiavimą. Senovės istorikai tai siejo su imperiją draskiusiais karo konfliktais, jos žlugimu.