Geltonasis tiltas (taip pat Ligoninės tiltas) – istorinę techninę vertę turintis automobilių kelių tiltas, stovintis Šilutėje, Rusnės g., kelyje 206Šilutė–Rusnė. Metalinis arkinis tiltas nutiestas 1914 m. per Šyšos upę, vieninteliame sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje. Prie tilto, vakariniame krante, veikia Pirminės sveikatos priežiūros centras, rytiniame – Šilutės muziejus.
Pastaruosius keliasdešimt metų santvarinio tilto arkos nudažytos geltonai. Geltonasis tiltas yra Šilutės senamiesčio urbanistikos ir technikos paminklas, 1995 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 4837).[1]
Istorija
Tiltą projektavo inžinierius Fabianas. Šilokarčemoje pradėjus statyti mažųjų laivų uostą, atsirado poreikis pastatyti tiltą per Šyšos upę. Pastatytas XX a. pradžioje jis padidino vietovės komunikacinę svarbą, sujungdamas iš kelių kaimų susiformavusią Šilutę su tuo metu reikšminga Rusnės sala. Pastatytas 1914 m. valstybės lėšomis. Išlikęs originalus statinys, duomenų apie buvusius perstatymus, rekonstrukcijas nepateikiama.
Konstrukcija
Tilto konstrukcija atspindėjo XX a. pradžios Klaipėdos krašto tiltų statybos ypatumus, kokybę. Kniedytos konstrukcijos būdingos laikmečio statybos kultūrai.
Tilto vietoje upės plotis 20 m, gylis 1 m. Statinio ilgis 40 m, plotis 5 m (be šalitilčių), aukštis 3,5 m. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais. Akmeninės kranto atramos laiko 32,1 m ilgio plieninių arkų konstrukciją. Tarpinių atramų nėra. Dėl konstrukcijos ypatumų neįrengta deformacinių pjūvių ir atrėmimo guolių. Važiuojamoji dalis nutiesta arkų apatinėje dalyje, ant skersinių ir išilginių metalinių sijų įrengtos gelžbetonio plokštės. Ant tilto išsaugota akmens tašų grindinio danga. Palyginti siauras tiltas apsunkina eismą, todėl prieigose pastatyti priešpriešinio eismo pirmenybės kelio ženklai.
Šaltiniai
↑„Tiltas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-01-28.