PROFILPELAJAR.COM

Šilinėliai vok. Schillenöhlen, Flußfelde
Šilinėliai 54°59′06″š. pl. 22°36′50″r. ilg. / 54.985°š. pl. 22.614°r. ilg. / 54.985; 22.614 (Šilinėliai)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Kirčiavimas	Šilėnė̃liai ^[1]

Šilinėliai (arba Šilėnėliai; vok. Schillenöhlen, nuo 1938 m. Flußfelde) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 9 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, 10 km į pietus nuo Smalininkų,^[2] Lietuvos pasienyje prie Šešupės.

Istorija

Buvo vienas senesnių kaimų apskrityje. Pirmąkart paminėtas 1580 m. Jatüscken Schillinen pavadinimu. Iki 1709–1710 m. maro buvo 8 ūbų dydžio, per marą ištuštėjo: 1719 m. atlikus reviziją konstatuota, kad kaimas negyvenamas, o žemė nedirbama. 1728 m. Šilinėliuose jau gyveno dvi lietuvių valstiečių šeimos: Caßemetatis ir Plickschuweitis.^[3] 1785 m. Šilinėliai buvo karališkųjų valstiečių kaimas, pasienio gyvenvietė su 7 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),^[4] 1823 m. – kaimas su 25 gyventojais (minima kaimo dalis Mažieji Šilinėliai).^[5] 1854 m. Šilinėliuose buvo 10 gyvenamųjų pastatų ir 75 gyventojai, Mažuosiuose Šilinėliuose – 8 gyvenamieji pastatai ir 50 gyventojų.^[6] XIX a. pab. ar XX a. pr. Mažieji Šilinėliai vėl prijungti prie Šilinėlių kaimo.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Šilinėliuose buvo 24 sodybos, 129 gyventojai, iš jų – 48 lietuviai (37 %).^[7] 1931 m. prie Šilinėlių prijungtas Vieškalnių valsčiaus Kalniškių kaimas.^[8]

XX a. pr. Šilinėliuose buvo vėjo malūnas. Kaimo sodybos buvo išsidėsčiusios abipus Šešupės, į vakarus nuo kaimo plytėjo Trapėnų-Lubėnų giria, į rytus ir pietus – Vieškalnių giria. Kaimo pietvakariniu pakraščiu Šešupėn tekėjo nedidelis Kampupio upelis.

Po Antrojo pasaulinio karo išnyko. Nuo 2008 m. didžioji buvusio kaimo dalis priklauso Krasnoznamensko rajono Aleksejevkos kaimo gyvenvietei, kaimo dalis kairiajame Šešupės krante – Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.^[9]

1933 m.

1939 m.^[10]

129

134

138

129

Šaltiniai

↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
↑ Vasilijus Safronovas, Šilinėliai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-08.
↑ Schillenöhlen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 141. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 237. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 258. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 226, 227. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
↑ Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-08.
↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-08.
↑ Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-08.