1967 metais įsteigta Šilalės vaikų muzikos mokykla. Jai vadovauti paskirta Irena Skomskienė. Laikinai mokykla glaudėsi Šilalės rajono liaudies švietimo skyriaus patalpose - buvusioje Kuzmino gatvėje (dabar – Nepriklausomybės gatvė). Buvo skirti du kabinetai pirmame aukšte. Pagrindinis mokyklos uždavinys – mokyti muzikuoti, groti pasirinktu muzikos instrumentu, teikti moksleiviams bendrą muzikinį išsilavinimą, ugdyti besimokančiojo individualybę, kūrybines galias, nacionalinę savimonę bei patriotiškumą remiantis tautos kultūra, liaudies tradicijomis ir papročiais, teikti žinias apie viso pasaulio muzikines kultūras, ugdyti meno mylėtojus, meno saviveiklos dalyvius, meno propaguotojus. Pirmais mokslo metais buvo priimti 65 mokiniai, kurie rinkosi fortepijono, akordeono ir birbynės specialybes.
1967-68 m. m. mokykloje dirbo: Aleksandras Vaičys, Nijolė Kasnauskaitė, Zenonas Valantiejus, direktorė Irena Skomskienė, Kazys Jogaudas, Albina Baipšienė ir Bronius Šedvilas.
Pradžia buvo sunki: trūko metodinės literatūros, muzikos instrumentų, o labiausiai - praktinių įgūdžių. Kiekvienais metais norinčių mokytis muzikos mokykloje daugėjo. Didėjant kontingentui, į mokyklą buvo pakviesti dirbti jauni specialistai, baigę St. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą: Natalija Borisova-Taurinskienė, Ričardas Paškauskas, Benisė Šakytė-Girkontienė, Rimas Kisarauskas, Irena Kisarauskienė. Gerinama mokyklos materialinė bazė: mokyklai buvo nupirkti 6 pianinai, 6 birbynės, 7 akordeonai, 5 kanklės, bibliotekai - 3095 egzemplioriai natų rinkinių bei 50 metodinės literatūros knygų. 1969 metų sausio mėnesį muzikai mokyklai paskiriamas visas buvęs Šilalės rajono liaudies švietimo skyriaus pastatas: direktoriaus kabinetas, biblioteka bei 8 mokymo klasės. Nuo pat pirmųjų mokslo metų mokyklos pedagogai konsultuojasi, dalijasi darbo įgūdžiais su kaimyninių muzikos mokyklų pedagogais - Tauragės, Priekulės, Jurbarko muzikos mokyklomis bei KlaipėdosStasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokykla. Išvykus mokyklos direktorei I. Skomskienei, Šilalės rajono Liaudies švietimo skyriaus vedėjo 1971 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. A-66 mokyklai vadovauti paskiriamas Lionginas Šukšta, baigęs St. Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, violončelės specialybę.
Mokyklos fasado detalė
1972 metais mokyklą baigė I akordeonininkų laida:
Birutė Auškalnytė, Roma Balčiūtė, Dalia Bendžiūtė, Aurelija Dargužytė, Virginija Giedraitytė, Romas Kiudys, Rimvydas Lidys, Regina Mėlinavičiūtė, Ona Petravičiūtė, Valė Petrukonytė, Roma Pužaitė, Birutė Šileikytė, Aldona Tubutytė, Irena Vasiliauskaitė, Vanda Vasiliauskaitė, Edmundas Vitkus, Dalia Balčiūtė. Nuo 1972 m. rugsėjo mėnesio mokyklos kolektyvui vadovauja Aleksandras Vaičys.
Didėjant mokinių kontingentui, atvyksta naujų specialistų: Zuzana Gedeikytė, Algis Bertašius, Vilhelmina Paulauskaitė – Šukštienė, Nijolė Žadeikytė – Mačiukaitienė, Aldra Remezaitė – Šarmavičienė, Zigmas Levickis, Loreta Gaidytė – Venckuvienė, Laima Rimeikytė, Algirdas Gocentas.
Sėkmingam mokyklos darbui sutrukdė 1977 m. sausio mėnesį kilęs gaisras. Laikinai mokyklos kolektyvas įsikūrė Šilalės vidurinėje mokykloje (dabar Simono Gaudėšiaus gimnazija). 1978 m. toje pačioje vietoje, kur stovėjo pirmoji meno mokykla, buvo pradėta naujos muzikos mokyklos statyba. Darbus vykdė R. Vasiliausko vadovaujamas Šilalės Darbų vykdytojo baras. Statybai buvo skirta 110 tūkst. rublių. Muzikos mokyklos statyba buvo baigta per metus. Pastatas - trijų aukštų, baltų plytų. Pirmame ir antrame aukštuose įrengta 12 kabinetų, erdvi 100 vietų aktų salė, biblioteka, mokytojų kambarys. Trečiame aukšte – rajono kraštotyros muziejus. Mokykloje dėstomos šios specialybės: fortepijono, akordeono, kanklių, smuiko, violončelės, triūbos, saksofono, klarneto, fleitos, dainavimo. Be specialybės ir teorinių disciplinų mokiniai dalyvauja pučiamųjų orkestre, kanklių ansamblyje, chore, akordeonistų orkestre. Minėti kolektyvai ne kartą dalyvavo respublikinėse dainų šventėse, rajoniniuose renginiuose. Naujai pastatytai mokyklai Šilalės rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjo 1978 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A-22 vadovauti paskirta Natalija Taurinskienė. 1982 m. mokyklos kolektyvą papildo nauji mokytojai - jauni St. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos auklėtiniai Arūnas Goštautas, Igoris Batarginas, Ela Jocytė (visi fortepijono specialybės mokytojai), Roberta Montvilaitė (smuiko specialybė), gitaros specialybę pradeda dėstyti Jonas Vaišvila. Pagyvėja mokytojų koncertinė veikla. Koncertuojama rajono kultūros įstaigose, mokyklose, darželiuose. Susiburia mokytojų estradinis kolektyvas, vokalinis ansamblis, vėliau pasivadinęs sakralinės muzikos kolektyvu. Nuo 1985 m. mokyklai vadovauja pianistas Arūnas Goštautas. Muziejui išsikėlus iš trečio aukšto patalpų pagerėjo mokymo sąlygos. Atsirado galimybė priimti daugiau mokinių, atidaryti naujus skyrius (teatro, dailės, choreografijos). Įvedus kitus skyrius keitėsi ir mokyklos pavadinimas, ją imta vadinti Šilalės meno mokykla.
Nusprendžiama gerinti mokymo sąlygas kaimo vaikams - atidaromi mokyklos klasės Kvėdarnoje, Kaltinėnuose, Laukuvoje, Pajūryje. Mokinių skaičius sparčiai auga. Plečiasi dailės skyrius, labai populiarus tampa choreografijos skyrius. Mokykloje atnaujinamos klasės, atkuriama instrumentų bazė. Iki 2005 metų mokinių skaičius išaugo iki daugiau nei 500. Mokykloje dirba 44 kvalifikuoti pedagogai ir administracijos darbuotojai: buhalterė, kasininkė, raštinės vedėja, bibliotekininkė, ūkvedys, vairuotojas, 2 valytojos, kiemsargis. Mus džiugina, kad į meno mokyklą grįžta dirbti buvę mokyklos mokiniai: Dalia Lukošiūtė - Krasauskienė, Dainora Vainoraitė - Taurinskienė, Diana Paliakaitė – Kalnikienė, Lina Vainoraitė – Kaziukonienė, Jolanta Auškalnytė –Bučnienė, Regina Aukštkalnytė – Sladkevičienė, Ilona Gulbinaitė - Venckienė. Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją.
1977 m. į Šilalę dirbti paskyrimą gavo Zigmas Levickis. Jis iš karto ėmėsi organizuoti moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestrą. Keitėsi muzikantai, bet orkestras išliko iki pat šiol. Orkestre groja ne tik šios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Pasak Zigmo Levickio, buvę jo vadovaujamo orkestro mokiniai neretai pasirenka profesionalių muzikantų kelią. Jo mokiniai groja „Trimite”, reprezentaciniame Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestre, Nacionaliniame simfoniniame orkestre ir kitur. Nemažai mokinių yra baigusių aukštąsias ir aukštesniąsias muzikos mokyklas. Anot vadovo, grįžtantys į tėviškę šilališkiai mielai pagroja orkestre. Orkestrui nupirkti nauji geros kokybės instrumentai. 2000 metais pučiamųjų orkestras koncertavo Stavenhageno (Vokietija) mieste, kuriame vyko Vokietijos susivienijimo 10-mečio šventiniai renginiai.
Atokvėpio vieta prie mokyklos – kinetinė skulptūra (aut. Marius Norkus)
Kiekvienais metais mokyklos jaunieji muzikantai dalyvauja su koncertine programa Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų festivaliuose. Tolesnį muzikos kelią aukštesniosiose ir aukštosiose muzikos mokyklose renkasi ne tik pučiamųjų instrumentų specialybės mokiniai, bet ir kitų specialybių mokiniai.
Pirmoji dailės absolventų laida mokyklą baigė 1992 metais. Iš aštuonių absolventų, keturi savo tolimesnį gyvenimo kelią susiejo su daile. Viena iš jų Ilona Gulbinaitė – Venckienė, baigusi dailės studijas Kaune, sugrįžo dirbti į savo mokyklą. Šiuo metu, be Ilonos Venckienės, meno mokyklos dailės studijoje dirba dar trys mokytojai – Laimutė Rupšytė,Sonata Dargienė, Andrius Zaikauskas. Mokytojai su savo ugdytiniais aktyviai dalyvauja įvairiuose meniniuose projektuose ir akcijose, mokiniai yra daugkartiniai daulės konkursų laureatai.
Mažosios architektūros objektas
Mokyklos 50-metis pažymėtas atidengiant nedidelę skulptūrą mokyklos priekyje. Aplinkai papuošti pasirinktas skulptoriaus Mariaus Norkaus kūrybinis sumanymas – kinetinė skulptūra, vaizduojanti tris styginius instrumentus - smuiką, gitarą ir violončelę. Viršutinė dalis, kuri pagaminta iš bronzos, yra statiška, vidurinioji - sukama. Sukant pastarąją dalį sutapdinamos dvi instrumentų dalys - viršutinė ir apatinė, kad išeitų vientisas vaizdas - taip žaidžiamas savotiškas edukacinis žaidimas, tikrinant savo žinias apie muzikos instrumentus.[1]
