Šanchajus 上海
Šanchajaus Pudongo rajonas
Šanchajus 31°12′0″ š. pl. 121°30′0″ r. ilg. / 31.20000°š. pl. 121.50000°r. ilg. / 31.20000; 121.50000 (Šanchajus)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė	Kinija
Provincija	Šanchajus
Sekretorius	Han Zheng
Gyventojų (2018)	24 237 800
Plotas	6 341 km²
Tankumas (2018)	3 822 žm./km²
Altitudė	4 m
Tinklalapis	www.shanghai.gov.cn
Vikiteka	Šanchajus

Šanchajus (kin. 上海, pinyin: Shànghǎi; santrumpa 沪; dar vadinamas 申) – miestas Kinijos Liaudies Respublikos rytuose, didžiausias pagal gyventojų skaičių.^[1] Plotas 6341 km², 24,2 mln. gyventojų. Šanchajus yra provincijos lygmens miestas, jo municipalitetas turi atskiro Kinijos administracinio vieneto statusą (išskirtasis miestas).

Išsidėstęs rytinėje Kinijos dalyje, Didžiosios Kinijos lygumos pietryčiuose, Jangdzės deltoje, abipus Huangpu upės, prie Rytų Kinijos jūros.

Šanchajus laikomas klestinčios Kinijos ekonomikos „pavyzdžiu“, labiausiai tai atspindima Pudongo miestovaizdyje. Tai svarbus pasaulinis finansų, naujovių ir technologijų bei transporto mazgas, turintis vieną judriausių pasaulyje konteinerių uostą. Miestą aptarnauja du tarptautiniai Pudongo ir Hongčiao oro uostai, veikia metro (įrengtas 1993 m.), Maglev greitųjų traukinių linijų sistema, Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis.

Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – yra universitetų, mokslo institutų ir draugijų, astronomijos observatorija, daug teatrų, muziejų, didelių šventyklų. Garsėja gausiai turistų lankomo istorinėje miesto dalyje Pusi esančio Bundo rajono pastatais, statytais Art Deco stiliumi, taip pat maišyto, tarp vakarietiško ir tradicinio, stiliaus būstas – šikumenais, tokiais istoriniais pastatais kaip miesto Dievo šventykla, Ju sodas, taip pat išskirtine virtuve bei savita vietos tarme. Kasmet mieste vyksta daugybė nacionalinių ir tarptautinių renginių, tarp kurių Šanchajaus mados savaitė, Šanchajaus automobilių paroda, Kinijos Grand Prix ir kt.

Kinų kalba shanghai (žr. hieroglifus kairėje) reiškia „esantis ant jūros“.

Šanchajus senovėje buvo žvejų gyvenvietė. Sungų dinastijos laikais dėl savo padėties prie Jangdzės intako Huangpu, apie Kinijos rytinės pakrantės vidurį – Šanchajus natūraliai tapo jūrų uostu^[2] ir prekybos centru.

Jau XVIII a. į jį atkreipė dėmesį galingosios Vakarų valstybės, kurioms dar nebuvo leista įkelti kojos į Kiniją. XIX a. pirmojoje pusėje Kinijai pradėjus prekiauti su Vakarais ėmė labai plėstis. Per 1840–1842 m. Opijaus karą šį miestą užgrobę anglai jėga primetė koncesiją; po penkerių metų jų pavyzdžiu pasekė prancūzai. 1842 m. atverti keliai prekybai su Didžiąja Britanija, 1844 m. – ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Prancūzija, 1895 m. – su Japonija; 1844 m. įkurtos Didžiosios Britanijos, 1848 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų, 1849 m. – Prancūzijos eksteritorinės zonos. Pradėjo plaukti užsienio pinigai, buvo statomi fabrikai, keliavo nauji žmonės, ieškodami darbo, augo laivų statyba ir jūrų prekyba. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 50 000 XIX a. viduryje iki beveik milijono XX a. pradžioje; daugiau kaip 60 000 buvo užsieniečiai. Miestas nukentėjo per Taipingų sukilimą (1851–64 m.). XIX a. pab. Šanchajus tapo svarbiausiu Kinijos pramonės ir prekybos centru, o XX a. pr. ir visos Rytų Azijos ekonominiu ir kultūriniu centru.

Prancūzams pavaldžioje miesto dalyje 1921 m. įvyko pirmasis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, ir vienas iš pirmųjų jo pranešėjų Mao Dzedongas į jį iš savo netoliese nuomojamo kambario. Kaip ir daugelis kinų, jis piktinosi moraliniu pagedimu, kuris kilo Vakarams pradėjus kištis į Kinijos vidaus reikalus ir statyti fabrikus – dažnai naudojančius vaikų darbą, – kurie krovė užsienio vyriausybėms didelius turtus. Naujų gyventojų antplūdis, aštrūs socialiniai prieštaravimai ir užsieniečių valdžios artumas pavertė Šanchajų radikalios politinės veiklos židiniu. 1927 m. Šanchajui suteiktas laisvojo, 1930 m. – centrinio pavaldumo miesto statusas.

1937 m. miestą užėmė japonai; jis tapo Kinijos marionetinės vyriausybės būstine. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą užplūdo daug pabėgėlių iš Vakarų Europos. Kapituliavus Japonijai perduotas Gomindanui. Vėliau užimtas komunistų. Bijodami komunistų valdžios daug Šanchajaus gyventojų pasitraukė į Taivaną arba Vakarus, užsienio įmonės savo atstovybes perkėlė į Honkongą.

Išliko kaip svarbiausias Kinijos pramonės centras. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Kinijoje pradėtos ekonomikos reformos teigiamai paveikė ir Šanchajaus ūkio plėtrą. XX a. 10-ąjį ir XXI a. 1-ąjį dešimtmečius Šanchajaus ekonomika per metus augo 9–15 %.^[2][3]

Šanchajus išsidėstęs rytinėje Kinijos pakrantėje ir yra maždaug vienodai nutolęs nuo Pekino ir Guangdžou. Senamiestis ir naujasis Šanchajaus centras dabar yra besiplečiančio pusiasalio, susiformavusio dėl natūralaus Jangdzės nusėdimo ir modernių melioracijos projektų, centre, tarp Jangdzės deltos šiaurėje ir Hangdžou įlankos pietuose. Šanchajaus provincijos lygio savivaldybė administruoja ir rytinę šio pusiasalio teritoriją, ir daugelį aplinkinių salų. Šiaurėje ir vakaruose miestas ribojasi su Dziangsu, pietuose – Džedziangu, o rytuose – su Rytų Kinijos jūra. Šiauriausias miesto taškas yra Čongmingo saloje, kuri dabar yra antra pagal dydį sala žemyninėje Kinijoje po jos plėtros XX amžiuje.^[4] Tačiau savivaldybė neapima Dziangsu eksklavo šiauriniame Čongmingo mieste arba dviejų salų, sudarančių Šanchajaus Jangšano uostą, kurios priskiriamos Džedziango Šengsi apskričiai. Šis giliavandenis uostas buvo būtinas dėl didėjančių konteinerių laivų, taip pat dėl Jangdzės užtvenktumo 70 km atstumu nuo Hengšos.^[5]

Šanchajaus miesto centrą kerta Huangpu upė, dirbtinis Jangdzės intakas, iškastas dar prie Čunseno kariaujančių valstybių laikotarpiu. Istorinis miesto centras kūrėsi vakariniame Huangpu (Pusi) krante, prie jį su Taihu ežeru ir Didžiuoju Kinijos kanalu jungusios Sudžou upės žiočių. Centrinis finansų rajonas Ludziadzui iškilo rytiniame Huangpu (Pudongas) krante.

Šanchajus plyti aliuvinėje lygumoje, o tai reiškia, kad didžioji jo 6340,5 km² žemės ploto dalis yra lygi, o vidutinis aukštis virš jūros lygio siekia 4 m.^[6] Vyrauja smėlingas dirvožemis, dėl ko dangoraižiai statomi su giliai įleistais betoniniais poliais, kad nenugrimztų į minkštą žemės gruntą. Apylinkėse yra kalvų, kaip antai Šešanas, besidriekiantis pietvakarių kryptimi. Aukščiausia viršukalnė stūkso Dadzinšano saloje Hangdžou įlankoje (103 m).^[6] Pro miestą teka daugybė upių, kanalų, slūgso ežerų, todėl jis turtingas vandens ištekliais.^[6] Pagrindinis miesto geriamojo vandens šaltinis – Dianšanas.

Šanchajaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	22,1	27,0	29,6	34,3	35,5	37,5	39,0	39,9	38,2	34,0	28,7	23,4	39,9
Vid. aukščiausia °C	8,1	10,1	13,8	19,5	24,8	27,8	32,2	31,5	27,9	22,9	17,3	11,1
Vid. žemiausia °C	2,1	3,7	6,9	11,9	17,3	21,7	25,8	25,8	22,4	16,8	10,6	4,7
Žemiausia °C	−10,1	−7,9	−5,4	−0,5	6,9	12,3	16,3	18,8	10,8	1,7	−4,2	−8,5	−10,1
Krituliai mm	74,4	59,1	93,8	74,2	84,5	181,8	145,7	213,7	87,1	55,6	52,3	43,9
Duomenys: BBC[7] 2008 m. kovo mėn.

Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.

Šanchajus yra provincijos lygio miestas, turintis išskirtojo statusą, ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei. Administraciškai miestas padalintas į 16 rajonų (區 qū).

Šanchajus dažnai laikomas žemyninės Kinijos finansų ir komercijos centru, čia sukuriama 4 % Kinijos BVP.^[8] Šiuolaikinė plėtra prasidėjo ekonominėmis reformomis 1992 m., dešimtmečiu vėliau nei daugelyje Pietų Kinijos provincijų, tačiau Šanchajus greitai įveikė provincijas ir išlaikė savo, kaip verslo centro, vaidmenį žemyninėje Kinijoje. Šanchajus taip pat užima didžiausią žemyninės Kinijos rinkos dalį.

Šanchajus turi vieną aktyviausių uostų pasaulyje. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). 2005 m. Šanchajaus uostas užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal krovinių apimtį, iš viso uoste buvo perkrauta 443 mln. tonų krovinių.

Šanchajus ir Honkongas ilgą laiką šalyje varžėsi dėl Kinijos ekonominio centro vardo. Honkongo pranašumas yra stipresnė teisinė sistema, integracija į aukštesnę tarptautinę rinką, ekonominė laisvė, bankininkystė ir didesnė paslaugų specializacija, mažesni mokesčiai ir konvertuojama valiuta. Šanchajus turi tvirtesnius ryšius tiek Kinijos viduje, tiek su centrine vyriausybe, taip pat stipresnę bazę gamybos ir technologijų srityse. Tai vienas svarbiausių šalies pramonės centrų: be kitų sričių, išvystyta laivų statyba, automobilių, mašinų (variklių), orlaivių, traktorių, dviračių, elektotechninės įrangos, telefonų, vaizdo kamerų, kosminių prietaisų gamyba, naftos perdirbimas, farmacija, tekstilė, maisto, tabako gamyba, tradiciniai dailieji amatai, žvejyba, turizmas.^[8] Šanchajaus vaidmeniui išaugus finansuose ir bankininkystėje, įmonės vis dažniau rinkosi mieste steigti savo būstines, išaugo aukšto išsilavinimo ir modernizuoto darbo poreikis. Nuo 1992 m. miestas beveik kasmet fiksuodavo dviženklį augimą iki pasaulį ištikusios finansų krizės 2008 ir 2009 m.^[3]

Šanchajuje yra plati viešojo transporto sistema, daugiausia paremta metro (įrengtas 1993 m.), autobusais ir taksi. Mieste veikia seniausia pasaulyje troleibusų linijų sistema,^[8] Maglev greitųjų traukinių linijų sistema. Šanchajus turi keturias pagrindines geležinkelio stotis. Miestą juosia žiedinė automobilių magistralė. Automombilių magistralės miestą jungia su daugeliu Kinijos miestų. Geležinkeliai ir plentai į Hangdžou, Nandzingą. Su sostine jungia Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Šanchajus yra viena iš pirmaujančių oro transporto stotelių Azijoje. Miestas turi du komercinius oro uostus: Pudongo ir Hongčiao tarptautinį oro uostus (abu per metus perveža apie 71,7 mln. keleivių, apie 3,7 mln. t krovinių, 2010 m.).

Šanchajuje įsikūrę keli muziejai. Šanchajaus muziejus yra vienas iš pirmaujančių muziejų Kinijoje, jame eksponuojami tokie meno kūriniai kaip skulptūros, paveikslai ir kaligrafijos kūriniai iš įvairių Kinijos istorijos laikotarpių. Oriental Pearl Tower įsikūrusiame Šanchajaus istorijos muziejuje pristatoma vietos istorija. Rockbund meno muziejuje, duris atvėrusiame 2010 m., vaizduojamas šiuolaikinis menas, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos menininkų kūrybai.

Pagrindinis straipsnis – Šanchajaus virtuvė.

Šanchajaus virtuvė kūrėsi Juan dinastijos laikais, raida toliau kito ir valdant Čing dinastijai. Šanchajaus virtuvėje labai svarbi sezonų kaita, mat su kiekvienu sezonu atkeliauja nauji maisto produktai. Virtuvėje siekiama kaip įmanoma išryškinti tikrąjį produkto skonį, todėl prieskonių vartojama nedaug, o produktai maišomi ir apdorojami kuo mažiau. Pavyzdžiui, žymiojo Šanchajaus krabo paruošimas apsiriboja paprasčiausiu išvirimu ar patroškinimu. Tarp kitų gerai žinomų Šanchajaus virtuvės akcentų yra konservuoti bambuko ūgliai, troškintas šamas bei troškintas jūrų agurkas su krevetėmis.^[9]

Šanchajaus tarptautinėje trasoje rengiamos Formulė 1 pasaulio čempionato etapo Kinijos Grand Prix varžybos.

• Shanghai Greenland
• Shanghai SIPG

• The Encyclopedia of Shanghai. Shanghai Scientific and Technical Publishers. Šanchajaus oficiali svetainė. (anglų k.)

• Šanchajaus getas
• Šanchajaus šešetas

• Kultūra, istorija ir kita informacija apie Šanchajų Archyvuota kopija 2005-11-07 iš Wayback Machine projekto.
• Apie Šanchajų
• Šanchajaus žemėlapis per maps.google
• Šanchajaus dangoraižių diagrama

Kinijos administracinis suskirstymas

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao