Įsruties pilis – Vokiečių ordino pilis, pastatyta 1336 m. vietoje sugriautos nadruvių Ansatrapio pilies, Įsruties komtūrijos centras. Iš vakarų ir šiaurės pilį juosė Šernupė.

Iš pradžių pastatyta medinė pilis, tapusi viena svarbiausių Vokiečių ordino atraminių pilių, iš jos dažnai buvo rengiami žygiai į Lietuvą. 1347 m., 1366 m., 1370 m. ją buvo apgulusi Algirdo ir Kęstučio kariuomenė. 1380 m. pastatyta 4 flygelių mūrinė pilis. 1390 m. pilyje buvo apsistoję grafo Henrio Bolingbroko (nuo 1399 m. Anglijos karalius Henrikas IV) vedami kryžininkai, kurie talkino Vokiečių ordino kariuomenei per žygį Vilniaus link. 1409 m. pilį puolė kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. 1457 m. per Trylikos metų karą, pilį sugriovė Lenkijos kariuomenė.

Atstatyta 1525 m. pilis tapo Įsruties apskrities (Prūsijos kunigaikštystė) administracijos rezidencija. XVII a. po karų su švedais perstatyta. Nuo 1723 m. ar 1724 m. pilyje veikė Krašto teismas. 1881 m. pilis paversta kareivinėmis, joje stovėjo Lietuvių ulonų dvyliktojo pulko įgula, įrengtas kalėjimas. Per 1914 m. rugpjūčio – rugsėjo Rytų Prūsijos operaciją pilyje iš pradžių buvo Rusijos imperijos kariuomenės Pirmosios armijos (vadas Pavelas fon Renenkampfas), ją sumušus – Vokietijos imperijos kariuomenės aštuntosios armijos (vadas Paulis fon Hindenburgas) štabas. 1945 m. pilį sudegino TSRS kariuomenė. Po karo sovietinė okopacinė valdžia pilyje įsteigė pieninę, mašinų remonto įmonę. XX a. pabaigoje jos iškeltos, teritorija tvarkoma, numatoma įrengti muziejų. Veikia Pilies kultūros centras.

Prie pat pilies stovi paminklas Lietuvių ulonų pulko kariams, žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą, dalis paminklo apie 1952–1953 m. sunaikinta.^[1]

Vikiteka: Įsruties pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

54°39′50″ š. pl. 21°49′50″ r. ilg. / 54.66389°š. pl. 21.83056°r. ilg. / 54.66389; 21.83056

• Įsruties pilis (Insterburgas) Programa Tacis Archyvuota kopija 2009-01-05 iš Wayback Machine projekto.
• Įsruties istorija rusų kalba