Zyverso dėsnis – vokiečių kalbininko Eduardo Zyverso (Eduard Sievers) suformuluota indoeuropeistikos taisyklė, nustatanti pusbalsių (*w arba *y (*j)) tarimą, žiūrint, koks prieš juos eina skiemuo. Po „sunkaus“ skiemens (turinčio dvibalsį, ilgąjį balsį arba besibaigiančio daugiau negu vienu priebalsiu) arba daugiau negu po vieno skiemens *y (*j) vietoje tariamas junginys *iy (*ij), pavyzdžiui: ide. *koryos davė germ. prok. *harjaz, gotų k. harjis 'kariuomenė', o iš ide. *ḱerdʰjos išėjo germ. prok *herdijas, gotų k. hairdeis /hɛrdiːs/ 'kerdžius, piemuo'.^[1]