Zagorio demas gr. Δήμος Ζαγορίου
Valstybė	Graikija
Periferija	Epyro periferija
Nomas	Janinos nomas
Administracinis centras	Asprangelis
Gyventojų (2011)	3 724
Plotas	989,4 km²
Tankumas (2011)	3,76 žm./km²
Vikiteka	Zagorio demasVikiteka

Zagorio demas, Zagoris (gr. Δήμος Ζαγορίου, Ζαγόρι) arba Zagorochorija (gr. Ζαγοροχώρια) – savivaldybė (demas) ir kultūrinis-geografinis regionas šiaurės vakarų Graikijoje, Epyro periferijoje, Janinos nome. Administracinis centras – Asprangelis.

Būdingi kalnuoti Pindo kraštovaizdžiai. Paviršius iškyla iki 2497 m (Timfio kalnas). Reljefą raižo Aoso, Viko, Voidomačio upės, sudarydamos vaizdingus tarpeklius ir kanjonus (Viko tarpeklis). Įsteigtas Viko–Aoso nacionalinis parkas.

Zagoris – kaimiškas Graikijos kraštas, išlaikęs tradicinę regiono architektūrą ir daugelį papročių. Būdingi tradiciniai kaimai, išdėstyti apie centrinę aikštę, kurioje auga platano medis. Aplink kaimus veši šventosios giraitės, prižiūrimos vietos bendruomenių. Kaimus jungia akmenimis grįsti takai, laiptai ir akmeniniai tiltai.^[1] Būdingos XVII–XVIII a. akmeninės cerkvės, dengtos skalūniais stogais.

Iki XVIII a. Zagoryje vyravo akmeniniai vieno aukšto namai, pastatyti nenaudojant skiedinio. Vėliau turtingesnės šeimos pradėjo statyti vilas su tvorų juosiamais kiemais ir sodais.

Zagoryje be graikų dar gyvena arumunų bei albanų stačiatikių.

Zagorio kultūrinis kraštovaizdis 2023 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Didžiausios gyvenvietės (2011 m.):^[2]

• Cepelovas (Τσεπέλοβον, 261 gyv.)
• Papingas (Πάπιγκον, 211)
• Grevenitijas (Γρεβενίτιον, 193)
• Milotadis (Μηλιωτάδες, 186)
• Asprangelis (Ασπράγγελοι, 165)
• Petra (Πέτρα, 153)
• Ano Pedina (Άνω Πεδινά, 144)
• Monodendris (Μονοδένδριον, 129)
• Aristis (Αρίστη, 128)
• Karjis (Καρυαί, 119)
• Vovusa (Βοβούσα, 115)
• Vica (Βίτσα, 102)

• 
  Agios Meno kaimelis
• 
  Kokorio arkinis akmeninis tiltas
• 
  Tospelovo Šv. Mykolo cerkvė
• 
  Serpantinas į Papingo kaimą

UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 1695 (anglų k.) • (prancūzų k.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Graikijoje Makedonija ir Tesalija Ato kalnas (1988) · Meteoros (1988) · Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai (1988) · Aigajaus archeologinė vieta (1996) · Filipio archeologinė vieta (2016) · Zagorio kultūrinis kraštovaizdis (2023) Atika, vakarų ir centrinė Graikija Atėnų akropolis (1987) · Delfų archeologinė vieta (1987) · Olimpijos archeologinė vieta (1989) · Dafnio, Hosio Luko ir Nea Moni vienuolynai (1990) Peloponesas Apolono šventykla Basuose (1986) · Epidauras (1988) · Mistros archeologinė vieta (1989) · Mikėnų ir Tirinto archeologinės vietos (1999) Salos Rodo viduramžių miestas (1988) · Delas (1990) · Pitagoreonas ir Samo heraionas (1990) · Apokalipsės urvas ir Šv. Jono Teologo vienuolynas Patmo saloje (1999) · Korfu senamiestis (2007) Nematerialusis Viduržemio jūros mityba (2010, kartu su 6 kitomis šalimis) · Mastikos gamybos technologijos Chioso saloje (2014) · Marmuro apdirbimas Tinyje (2015) · Momoerija, Naujųjų metų šventė aštuoniuose Kozanio vietovės kaimuose Vakarų Makedonijoje, Graikijoje (2016) · Rebetikas (2017) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Austrija ir Italija) · Bizantiškasis giedojimas (2019, kartu su Kipru) · Polifoninis karavanas, Epyro polifininių dainų tyrimai, apsauga ir sklaida (2020) · Rugpjūčio 15 d. (Dekapentavgoustos) šventės dviejose Šiaurės Graikijos kalnų bendruomenėse: Tranos Choros Vlasti mieste ir Syrako šventė (2022) · Mesosporitisos (Švč. Dievo Motinos sėjos metu) šventė, Marijos atlaidai senoviniuose griuvėsiuose (2024)