Filipai
Φίλιπποι
Bazilikos griuvėsiai
Filipai
Koordinatės	41°00′47″ š. pl. 24°17′11″ r. ilg. / 41.01306°š. pl. 24.28639°r. ilg. / 41.01306; 24.28639
Vieta	Graikija, Kavalos nomas
Regionas	Makedonija
Istorija
Pastatytas	IV a. pr. m. e.
Sugriautas	VII a.
Laikotarpis	antika
Tauta	graikai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1912 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1517

Filipai (gr. Φίλιπποι; iki Pilypo II – Krenidas; gr. Κρηνῖδες) – senovės Makedonijos miestas, dabartinės Graikijos teritorijoje. 2016 m. archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

360 m. pr. m. e. graikai iš Taso šioje vietovėje įkūrė gyvenvietę. 356 m. pr. m. e. Pilypas II įtvirtino ją tam, kad galėtų valdyti šalimais esančias aukso kasyklas. Pilypo II laikais miestas tapo vienu helenistinės kultūros centrų. Jame pastatytas akropolis, amfiteatras, agora ir kt. Romėnų laikais Filipai klestėjo dėl per jį nusidriekusio Egnatijaus kelio (Via Egnatia), kuris jungė Bizantijos miestą su Adrijos jūros uostais. 42 m. pr. m. e. netoli miesto vyko svarbūs romėnų kariuomenių mūšiai, kuriuos laimėjo cezarininkai. I a. viduryje Filipai tapo vadinamųjų veteranų kolonija, buvo vadinami Mažąja Roma. 49 ar 50 m. čia lankėsi apaštalas Paulius. Nuo to laiko tapo reikšmingu krikščionybės sklaidos ir piligrimystės centru. 620 m. miestą nuniokojo žemės drebėjimas. Nuo to laiko miestas nebeatsigavo. 1912 m. pradėtas tyrinėti archeologų.^[1][2][3]

• 
  Teatras
• 
  Bazilikos griuvėsiai
• 
  Miesto griuvėsiai

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Graikijoje Makedonija ir Tesalija Ato kalnas (1988) · Meteoros (1988) · Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai (1988) · Aigajaus archeologinė vieta (1996) · Filipio archeologinė vieta (2016) · Zagorio kultūrinis kraštovaizdis (2023) Atika, vakarų ir centrinė Graikija Atėnų akropolis (1987) · Delfų archeologinė vieta (1987) · Olimpijos archeologinė vieta (1989) · Dafnio, Hosio Luko ir Nea Moni vienuolynai (1990) Peloponesas Apolono šventykla Basuose (1986) · Epidauras (1988) · Mistros archeologinė vieta (1989) · Mikėnų ir Tirinto archeologinės vietos (1999) Salos Rodo viduramžių miestas (1988) · Delas (1990) · Pitagoreonas ir Samo heraionas (1990) · Apokalipsės urvas ir Šv. Jono Teologo vienuolynas Patmo saloje (1999) · Korfu senamiestis (2007) Nematerialusis Viduržemio jūros mityba (2010, kartu su 6 kitomis šalimis) · Mastikos gamybos technologijos Chioso saloje (2014) · Marmuro apdirbimas Tinyje (2015) · Momoerija, Naujųjų metų šventė aštuoniuose Kozanio vietovės kaimuose Vakarų Makedonijoje, Graikijoje (2016) · Rebetikas (2017) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Austrija ir Italija) · Bizantiškasis giedojimas (2019, kartu su Kipru) · Polifoninis karavanas, Epyro polifininių dainų tyrimai, apsauga ir sklaida (2020) · Rugpjūčio 15 d. (Dekapentavgoustos) šventės dviejose Šiaurės Graikijos kalnų bendruomenėse: Tranos Choros Vlasti mieste ir Syrako šventė (2022) · Mesosporitisos (Švč. Dievo Motinos sėjos metu) šventė, Marijos atlaidai senoviniuose griuvėsiuose (2024)