Volframas Oileris (vok. Wolfram Euler, 1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.[1]
Biografija
Vadovaujamas R. Hiršės, 1979 m. V. Oileris Gyseno universitete apgynė daktaro laipsnį, disertacijos tema – indoiranėnų ir graikų kalbų vardažodžio darybos panašumai.[1] Šis darbas padėjo nustatyti, kad graikų kalba, nepaisant jos geografinės padėties, pradžioje priklausė rytinei indoeuropiečių kalbų šakai. Po to sekė Insbruko univeristeto keltologo V. Meido tyrimai. Daugiau kaip 80–yje publikacijų V. Oileris nagrinėja daugumą indoeuropeistikos sričių. Pagrindinis dėmesys jo darbuose tenka baltų, indoiranėnų, iranėnų, graikų ir romanų kalboms.[2][1]
V. Oileris palaiko 1995 m. G. Holcerio pateiktą teoriją, kad slavų prokalbė susidarė ir ėmė vystytis maždaug nuo 600 mūsų eros metų. V. Oileris taip pat neigia bendros baltų-slavų prokalbės egzistavimą; baltų ir slavų kalbos labai anksti buvo atskiros ir tik vėliau vienos kitas paveikė. Gana nesename ginče dėl germanų protėvynės V. Oileris sutinka su G. Leibnico ir J. Udolfo požiūriu, kad germanų kalbos arba jų pirmtakės išsirutuliojo ne Skandinavijoje, o, kaip rodo Harco regiono vandenvardžiai, jos radosi dabartinėse Žemutinėje Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Tiuringijoje. V. Oileris nepritaria daugumos kalbininkų nuomonei, kad ypatingosios germanų kalbų raidos ypatybės nulemtos ikigermaniškojo substrato.[2]
V. Oileris yra tolimas matematiko Leonardo Oilerio (1707–1783) giminaitis. V. Oileris gyvena Miunchene, yra vedęs ir turi sūnų.[2]
Išnašos
Bibliografija