Vyskupų kongregacija (lot. Congregatio de Causis Sanctorum) – viena iš Romos kurijos kongregacijų, daugiausiai užsiimanti Lotynų bažnyčių statusu ir jų vyskupų veikla. Kongregacija prižiūri daugumos naujų vyskupų atranką. Jos teikiamus siūlymus paprastai patvirtina popiežius. Kongregacija planuoja vyskupų apsilankymus kas penkerius metus (ad limina) Romoje, kur jie susitinka su popiežiumi ir įvairiais Kurijos padaliniais. Kongregacija prižiūri naujų vyskupijų formavimąsi. Tai viena iš įtakingiausių kongregacijų, nes ji stipriai įtakoja bažnyčios žmogiškųjų išteklių politiką.

Vyskupų kongregacija neturi jurisdikcijos viršenybės prieš misijų teritorijas ir valdas, prižiūrimas Rytų Bažnyčių kongregacijos ir kuriai tenka atsakomybė už visus Rytų katalikus, taip pat prieš Lotynų katalikus Artimuosiuose Rytuose ir Graikijoje.^[1] Kai vyskupų skyrimus ir vyskupijų teritorijų pakeitimus reikia derinti su pilietine valdžia, pagrindinė atsakomybė tenka Vatikano valstybės sekretoriatui, tačiau jis turi konsultuotis su Vyskupų kongregacija.^[2]

Vyskupų kongregacija savo istoriją skaičiuoja nuo Bažnyčių steigimo ir konsistorijų reikalų kongregacijos, kurią 1588 m. įkūrė popiežius Sikstas V. 1908 m. popiežius Pijus X apaštaline konstitucija Sapienti concilio ją pervadino į Konsistorijų kongregaciją. 1967 m. popiežius Paulius VI apaštaline konstitucija Regimini Ecclesiae Universae kongregacijai suteikė dabartinį pavadinimą. Šiuolaikinė Vyskupų kongregacijos struktūra ir įgaliojimai buvo apibrėžti popiežiaus Jono Pauliaus II konstitucija Pastor Bonus 1988 m.

2010 m. birželio 30 d. kongregacijos kardinolu prefektu paskirtas iš Kanados kilęs kardinolas Marc Ouellet.

Vikiteka: Vyskupų kongregacija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė