Deutschordensstaat
← 1230 – 1525 →   →
Vėliava Herbas
Vokiečių ordino valstybė (raudona) 1466 m.
Sostinė	Marienburgas (1309-1454) Karaliaučius (1454-1525)
Kalbos	vokiečių
Valdymo forma	Teokratija
Istorija
- Prūsijos užkariavimas	1230 m., 1230
- Prūsijos kunigaikštystės įkūrimas	1525 m.
Valiuta	Markė

Vokiečių ordino valstybė (vok. Deutschordensstaat) – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 1230–1525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab. Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų vakarinėse dalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje.

Vokiečių ordino valstybinis darinys egzistavo Kulmo žemėje nuo 1230 m. Vokiečių ordino valstybė faktiškai įkurta po užkariavimų Prūsijoje, kai 1309 m. Soldino taika markgrafas Valdemaras Brandenburgietis už 10 000 markių pardavė savo teises į Dancigą, o ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą.

1346 m. Vokiečių ordinas iš Danijos įsigijo Šiaurės Estiją ir perdavė ją valdyti Livonijos ordinui. Valdant didžiajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei (1351–1382 m.) valstybė įgijo didžiausią galią, netgi buvo privertusi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir jos valdovus 1382 m. Jogailą ir 1384 m. Vytautą atsisakyti teisių į Žemaitiją. 1409 m. Žemaičių sukilimas davė dingstį kryžiuočių lemiamam karui su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštija ir Lenkija. ^[1]

Kryžiuočiams 1410 m. pralaimėjus Žalgirio mūšį valstybę užgriuvo didžiulių kontribucijų našta, teko didinti mokesčius, todėl 1440 m. 53 smulkieji dvarininkai ir 19 miestų, tarp jų – Dancigas, Elbingas ir Torunė, įėję į Hanzos sąjungą, įkūrė Prūsijos konfederaciją, siekdami nusikratyti Vokiečių ordino valdžios. 1454 m. prasidėjus Prūsų sąjungos inspiruotam sukilimui, kilo Trylikos metų karas, pasibaigęs Vokiečių ordino sutriuškinimu. Konfederacijos miestai, taip pat ir Marienburgas, pagal Antrąją Torunės taiką atiteko Lenkijos karalystei kaip jos provincija Karališkoji Prūsija. Vokiečių ordino valstybės sostine tapo Karaliaučius.

1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę.

Valstybės galva – Vokiečių ordino didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių. XIII–XV a. Vokiečių ordino valstybėje buvo 20-25 komtūrijos, stambesni administraciniai teritoriniai vienetai – (vok. Komtureien) ir smulkesnės fogtilijos, kurias valdė fogtai (vok. Vögte).^[2]