Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga
Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union Deutschlands, CDU ) – didžiausia Vokietijos konservatyvioji, dešiniojo centro politinė partija .
CDU neveikia Bavarijoje , kur jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje. Nors abi partijos išlaiko savo struktūrą, Bundestage sudaro bendrą frakciją ir per rinkimus tarpusavyje nekonkuruoja.
Elektoratas, ideologija
Buvusi federalinė kanclerė Angela Merkel
CDU/CSU rinkėjai daugiausia katalikai, protestantai, kaimo gyventojai, tačiau praktiškai visų ekonominių klasių atstovai. Partija yra paprastai konservatyvi ekonominės ir socialinės politikos klausimais ir labiau identifikuojama su katalikų ir protestantų bažnyčiomis nei kitos didžiosios partijos, tačiau partijos programa yra daugiau pragmatinė nei ideologinė.
1990 m. Krikščionių demokratų sąjunga susijungė su to paties pavadinimo Vokietijos Demokratinės Respublikos partija.
Istorija
1945 m. įkūrė Konradas Adenaueris .
1973–1998 m. vadovavo Helmutas Kolis . Jį pakeitė Wolfgang Schäuble . 2000 m. pradžioje W. Schäuble po partijos finansavimo skandalo atsistatydino. Jį pakeitė Angela Merkel .
1998 m. nacionaliniuose rinkimuose CDU surinko 28,4 %, o CSU 6,7 % balsų. 2002 m. CDU gavo 29,5 %, o CSU – 9 % balsų.
2018 m. gruodžio 7 d. CDU lydere, vietoje Angelos Merkel, išrinkta Annegret Kramp-Karrenbauer .
Rinkimų rezultatai
Bundestago rinkimai
Rinkimai
Lyderis
Apygarda
Vietos
+/–
Vyriausybė
Vienmandatės
Daugiamandatė
Balsai
%
Balsai
%
1949
Konrad Adenauer
5 978 636
25,2
CDU/CSU–FDP –DP
1953
9 577 659
34,8
10 016 594
36,4
82
CDU/CSU–FDP –DP
1957
11 975 400
39,7
11 875 339
39,7
25
CDU/CSU–DP
1961
11 622 995
36,3
11 283 901
35,8
21
CDU/CSU–FDP
1965
12 631 319
38,9
12 387 562
38,0
1
CDU/CSU–FDP (1965–1966)
CDU/CSU–SPD (1966–1969)
1969
Kurt Georg Kiesinger
12 137 148
37,1
12 079 535
36,6
1
Opozicija
1972
Rainer Barzel
13 304 813
35,7
13 190 837
35,2
15
Opozicija
1976
Helmut Kohl
14 423 157
38,3
14 367 302
38,0
15
Opozicija
1980
13 467 207
35,6
12 989 200
34,2
16
Opozicija (1980–1982)
CDU/CSU–FDP (1982–1983)
1983
15 943 460
41,0
14 857 680
38,1
17
CDU/CSU–FDP
1987
14 168 527
37,5
13 045 745
34,4
17
CDU/CSU–FDP
1990
17 707 574
38,3
17 055 116
36,7
83
CDU/CSU–FDP
1994
17 473 325
37,2
16 089 960
34,2
24
CDU/CSU–FDP
1998
15 854 215
32,2
14 004 908
28,4
46
Opozicija
2002
Angela Merkel
15 336 512
32,1
14 167 561
29,5
8
Opozicija
2005
15 390 950
32,6
13 136 740
27,8
10
CDU/CSU–SPD
2009
13 856 674
32,0
11 828 277
27,3
14
CDU/CSU–FDP
2013
16 233 642
37,2
14 921 877
34,1
61
CDU/CSU–SPD
2017
14 027 804
30,2
12 445 832
26,8
54
CDU/CSU–SPD
2021
Armin Laschet
10 445 571
22,6
8 770 980
19,0
49
Opozicija
Europos Parlamento rinkimai
Rinkimai
Balsai
%
Vietos
+/–
EP frakcija
1979
10 883 085
39,1
EPP
1984
9 308 411
37,5
1
1989
8 332 846
29,5
8
1994
11 346 073
32,0
15
1999
10 628 224
39,3
4
EPP-ED
2004
9 412 997
36,5
3
2009
8 071 391
30,7
6
EPP
2014
8 807 500
30,0
5
2019
8 437 093
22,6
6
2024
9 431 567
23,7
0
Žemių parlamentų (landtagų) rinkimai
CDU nedalyvauja rinkimuose Bavarijoje dėl sąjungos su ten veikiančia Krikščionių socialine sąjunga (CSU).
Žemė
Rinkimai
Balsai
%
Vietos
+/–
Vyriausybė
Badenas-Viurtembergas
2021
1 168 745
24,1
0
Žalieji –CDU
Berlynas
2023
428 100
28,2
22
CDU–SPD
Brandenburgas
2024
181 632
12,1
3
Brėmenas
2023
331 380
26,7
0
Opozicija
Hamburgas
2020
445 631
11,2
5
Opozicija
Hesenas
2023
972 595
34,6
12
CDU–SPD
Žemutinė Saksonija
2022
1 017 276
28,1
3
Opozicija
Meklenburgas-Pomeranija
2021
121 566
13,3
4
Opozicija
Šiaurės Reinas-Vestfalija
2022
2 552 276
35,7
4
CDU–Žalieji
Reino kraštas-Pfalcas
2021
535 345
27,7
4
Opozicija
Saro kraštas
2022
129 156
28,5
5
Opozicija
Saksonija
2024
749 216
31,9
4
Saksonija-Anhaltas
2021
394 810
37,1
10
CDU–SPD –FDP
Šlėzvigas-Holšteinas
2022
601 943
43,4
9
CDU–Žalieji
Tiuringija
2024
285 141
23,6
2
Pastabos
↑ Nuo 2023 m. rugsėjo mėn.[ 3]
↑ Oficiali iki 2023 m. rugsėjo mėn.
Šaltiniai
Nuorodos