Voicechas Ceciševskis (arba Albertas Ceciševskis, lenk. Wojciech Cieciszewski, g. apie 1604 m. Mazovija – 1675 m. kovo 10 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas.
Biografija
Kilęs iš sulenkėjusių Prūsijos bajorų. Studijavo Vilniaus universitete, nuo 1622 m. jėzuitas, kunigas. Teologijos ir filosofijos daktaras.
1636–1637 m. Vilniaus universitete dėstė retoriką, 1638–1641 m. – filosofiją, 1646–1649 m. Vilniaus universiteto rektorius. 1649–1658 m. karaliaus Jono Kazimiero pamokslininkas bei karališkosios šeimos pasiuntinys ir tarpininkas. Viršijęs įgaliojimus buvo trumpam patekęs į nemalone. 1655–1658 m. ir 1668–1670 m. Mažosios Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas, 1666–1968 m. Vilniaus profesų namų prepozitas. 1670–1674 m. – karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio nuodėmklausys ir teologas. Karaliaus Vladislovo IV Vazos pavedimu po M. K. Sarbievijaus mirties 1640 m. tvarkė jo palikimą. Paskelbė religinių raštų.[1]
Šaltiniai
- ↑ Voicechas Ceciševskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 122 psl.
| Vilniaus universiteto rektoriai |
|---|
| Academia et Universitas
Vilnensis Societatis
Iesu (1579–1773 m.) | | ![]() | | Schola Princeps
Vilnensis (1773–1803 m.) | | | Vilniaus imperatoriškasis
universitetas (1803–1832 m.) | | | Stepono Batoro
universitetas (1919–1939 m.) | | | Vilniaus
universitetas (1939–1943 m.) | | | Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko
universitetas (1944–1990 m.) | | | | Vilniaus universitetas (nuo 1990 m.) | |
|
