PROFILPELAJAR.COM

Vladimiras Čelomejus ukr. Володимир Миколайович Чоломій

Gimė	1914 m. birželio 30 d. Sedlcos, Rusijos imperija, dabar Lenkija
Mirė	1984 m. gruodžio 8 d. (70 metų) Maskvoje
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinės
Tautybė	ukrainietis

Veikla	tarybinis mokslininkas, sparnuotųjų, balistinių raketų ir raketų nešėjų, dirbtinių palydovų konstruktorius
Sritis	karinės ir kosminės technikos konstravimas
Pareigos	generalinis konstruktorius

Išsilavinimas	technikos mokslų daktaras (1951 m.)
Alma mater	Kijevo aviacijos institutas

Vikiteka	Vladimiras Čelomejus

Vladimiras Čelomejus (rus. Владимир Николаевич Челомей; ukr. Володимир Миколайович Чоломій; 1914 m. birželio 30 d. (Sedlcos, Rusijos imperija, dabar Lenkija) – 1984 m. gruodžio 8 d. (Maskva)) – tarybinis mokslininkas mechanikas, aviacijos ir raketų inžinierius konstruktorius, profesorius. Išrado pirmus tarybinius pulsinius reaktyvinius variklius. Vadovavo pirmųjų pasaulyje priešlaivinių sparnuotųjų raketų ir tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų (UR-100, UR-200, UR-500 ir UR-700) kūrimui.^[1] Kosminių raketų konstruktorius. TSRS MA akademikas (1962 m.), dukart Socialistinio darbo didvyris (1959 ir 1963 m.).

Biografija

Ankstyvasis gyvenimas

V. Čelomejus gimė Sedlcose (Liublino gubernija, Rusijos imperija, dabar Lenkija), kazokų kilmės ukrainiečių šeimoje. Kai jam buvo trys mėnesiai, jo šeima išsikraustė į Poltavą, nes Pirmojo pasaulinio karo frontas artėjo prie Sedlcų.

Kai Vladimiras buvo 12 m., jų šeima persikėlė į Kijevą.

1932 m. V. Čelomejus įstojo į Kijevo Politechnikos institutą, kur jis pasižymėjo kaip itin gabus studentas. 1936 m. buvo išleista pirma jo knyga „Vektoriniai skaičiavimai“. Studijuodamas jis papildomai lanke matematinės analizės, diferencialinių lygčių teorijos, matematinės fizikos, tamprumo teorijos, ir mechanikos paskaitas Kijevo universitete. Tuo metu V. Čelomejus susidomėjo mechanika ir virpesių teorija, kuo užsiiminėjo visą tolesnį gyvenimą. 1937 m. su pagyrimu baigė mokytis Kijevo Politechnikos institute. Po to jis šiame institute dirbo lektoriumi, 1939 m. apsigynė mokslų kandidato disertaciją.^[1]

Antrojo pasaulinio karo metai

Prasidėjus Vokietijos-TSRS karui V. Čelomejus dirbo Centriniame aviacijos variklių kūrimo institute (Центральный институт авиационного моторостроения) Maskvoje, kur jis 1942 m. sukūrė pirmą tarybinį pulsinį reaktyvinį variklį, nepriklausomai nuo panašaus variklio, sukurto nacistinėje Vokietijoje.

1944 m. vasarą buvo sužinota, kad Vokietija raketomis V-1 apšaudo Pietų Angliją. 1944 m. spalio 9 d. ėmė vadovauti 51-osios aviacijos gamyklos konstruktorių biurui, kuriam anksčiau vadovavo N. Polikarpovas, miręs 1944 m. liepos 30 d. Iš šio biuro išsivystė dabartinis rus. НПО машиностроения ('Mašinų gamybos mokslinis gamybinis susivienijimas'), esantis Reutove (Maskvos sritis).

V. Čelomejus ėmė konstruoti ir bandyti pirmąsias tarybines sparnuotąsias raketas. 1944 m. gruodį raketa, pavadinta 10Ch (rus. 10Х), buvo pirmą kartą paleista iš lėktuvų Petliakov Pe-8 ir Tupolev Tu-2.^[1]

OKB-52 ir akademinė karjera

Po sėkmingo darbo kuriant 10Ch raketą V. Čelomejus iki 1953 m. buvo 51-osios aviacijos gamyklos konstravimo biuro, konstravusio bepiločius orlaivius, vadovas. 1955 m. V. Čelomejus tapo naujai suformuoto OKB-52, kur toliau konstravo sparnuotąsias raketas, vadovu.

Čelomejus tęsė mokslinius tyrimus, 1951 m. Maskvos N. Baumano Aukštojoje technikos mokykloje (Московское Высшее Техническое училище им. Н. Э. Баумана) apsigynė techmikos mokslų daktaro disertaciją. 1952 m. šioje aukštojoje mokykloje tapo profesoriumi.

1958 m. OKB-52 pasiūlė sukurti daugiapakopę tarpžemyninę balistinę raketą. Nors jų UR-200 raketa buvo nepriimta, ją nukonkuravo M. Jangelio raketa R-36 (NATO kodas SS-9 Scarp), raketa UR-100 buvo priimta.

1959 m. V. Čelomejus paskirtas OKB-52 generaliniu konstruktoriumi. Čelomejaus OKB priklausė TSRS Bendrosios mašinų gamybos ministerijai.^[1]

1962 m. V. Čelomejus tapo TSRS Mokslų akademijos Mechanikos skyriaus nariu.

Kosminiai aparatai

OKB-52 konstravo ne tik tarpžemynines balistines raketas, bet ir ėmė kurti kosmines raketas. 1961 m. ėmė konstruoti žymiai galingesnę balistinę raketą UR-500, nors kaip balistinės raketos jos buvo atmestos.

V. Čelomejus tapo S. Koroliovo varžovu „Mėnulio lenktynėse“. Čelomejus siūlė galingą UR-500 panaudoti mažam dviejų kosmonautų įgulos mėnulio aparatui, taip pat karinei kosminei stočiai paleisti. Koroliovas buvo griežtai prieš, nes UR-500 naudojo itin nuodingą dvikomponentį raketinį kurą – diazoto tetroksidą ir UDMH.

Pirmoji UR-500 (dar vadinamas Proton) pirmą kartą buvo paleista 1965 m. pradžioje. Nors ši raketa taip ir nebuvo panaudota kosmonautams gabenti į mėnulį, kaip kad tikėjosi Čelomejus, Proton tapo pagrindine TSRS ir Rusijos raketa nešėja, kuri iki šiol gabena į orbitą kosminius zondus, kosmines stotis, geostacionarinius palydovus ir kt. kosminius aparatus.

Čelomejaus OKB konstravo ir dirbtinius Žemės palydovus (pvz., „Poliot“). Skirtingai nei kiti palydovai jau pirmieji Čelomejaus palydovai „Poliot-1“ (1963) ir „Poliot-2“ (1964) gebėjo patys keisti skrydžio orbitą. Čelomejus vadovavo „Proton“ palydovų kūrimui. 8-tą dešimtmetį Čelomejaus OKB projektavo „Almaz“ orbitines stotis „Saliut-2“, „Saliut-3“ ir „Saliut-5“, kurios tapo kosminių stočių „Saliut“, „Mir“ ir „Zvezda“ pagrindu. „Almaz“ stočių aprūpinimui Čelomejus sukonstravo kosminį laivą TKS, kaip alternatyvą „Sojuz“ laivui. TKS niekada neskrido, tačiau jo perdaryti blokai buvo panaudoti kaip moduliai stotyse „Saliut-7“ ir „Mir“.^[1]