PROFILPELAJAR.COM

**Vladas Garastas**
Asmeniniai duomenys
Gimimo data	1932 m. vasario 2 d. (92 metai)
Gimimo vieta	Linkuva, Šiaulių apskritis, Lietuva
Klubas
Dabar žaidžia	Baigęs karjerą
Pozicija
Profesionalūs klubai
1952–1955	Kauno „Žalgiris“
Treniruotos komandos
1971–1978 1979–1989 1989–1991 1991 1992–1997 1994–1996 1996–1998	„Biržai“ Kauno „Žalgiris“ Sovietų Sąjunga „Prievidza“ Lietuva Kauno „Atletas“ Alytaus „Alita“

Medaliai
Europos čempionatai
Bronza	Jugoslavija 1989	TSRS
Sidabras	Graikija 1995	Lietuva
Pasaulio čempionatai
Sidabras	Argentina 1990	TSRS
Olimpinės žaidynės
Bronza	Barselona 1992	Lietuva
Bronza	Atlanta 1996	Lietuva

Vladas Garastas (g. 1932 m. vasario 2 d.^[a]^[1] Linkuva) – Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris, krepšininkas, krepšinio veikėjas.

Biografija

1952 m. baigė Biržų gimnaziją, 1959 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 2004 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaras.

1952–1955 m. žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje.^[1] Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu. 1959–1970 m. Biržų raj. Sporto komiteto pirmininkas. 1971–1978 m. Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines.

1979–1989 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio vyrų komandos vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų. 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. TSRS vicečempionė. 1986 m. iškovojusi čempionate aukso medalius, Kauno „Žalgirio“ komanda dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės ir Europos šalių čempionų taurės turnyrų finalinių rungtynių kovose su stipriausiomis komandomis. Geriausių pasaulio klubinių komandų pirmenybėse R. V.Džonso taurės turnyre „Žalgiris“ tapo pasaulio klubinių komandų čempionais.

1989–1991 m. TSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Komanda tapo 1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato trečios, 1990 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtoja. 1991 m. palikęs rinktinę perėjo į Čekoslovakijos komandą „Prievidza“ ir su šia ekipa tapo Čekoslovakijos čempionais, paskutiniais Čekoslovakijos čempionais.

1992–1997 m. Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris. Taip pat tais metais dar treniravo ir Kauno „Atletą“. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje, 1996 m. Atlantoje V. Garasto treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1996–1998 m. Alytaus „Alita Savy“ vyr. treneris. Nuo 1999 m. Alytaus krepšinio klubo „Alita“ viceprezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.^[2]

Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995–2003 m. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas. 2003–2011 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt.

Vladas Garastas 2008 metų spalio mėnesį pagarsėjo savo rasistiniais pareiškimais apie Kauno „Žalgiriui“ atstovaujančius amerikiečius. Su V. Garasto išsakytu požiūriu, kurio viešu išreiškimu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas iškoneveikė Kauno klubo legionierius iš JAV, susipažinęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak ŽTSI, „LKF prezidentas V. Garastas, viešai įvardindamas „Žalgirio“ užsienio žaidėją „negru“ bei kitus – „juodašikniais“, išreiškė savo niekinantį ir rasinę diskriminaciją skatinantį požiūrį į kitos rasės asmenis /…/ V. Garastas dėl savo einamų pareigų yra viešas asmuo, todėl jo pasakyti apibūdinimai kitos rasės asmenų atžvilgiu gali turėti didesnį neigiamą poveikį visuomenei.“ ^[3]

Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, sūnus Virgilijus, duktė Jolanta.

Bibliografija

„Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė“ (2001 m.).
„Krepšinio trenerio užrašai“ (2002 m.)

Įvertinimas

Už nuopelnus olimpiniam judėjimui:

Olimpinis Garbės ženklas

Už nuopelnus Lietuvos sportui:

1995 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas
1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinas
2002 m. sausio 24 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas
2003 m. vasario 25 d. suteiktas Biržų miesto Garbės piliečio vardas.^[4]

Karjera

1971–1978 m. – Biržų rajono krepšinio rinktinės vyr. treneris,
1979–1990 m. – Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris,
1990–1991 m. – Stambulo „Galatasaray“ vyr. treneris,
1989–1991 m. – SSRS vyrų rinktinės vyr. treneris,
1991–1992 m. – „Prievidza“ (Čekoslovakija) vyr. treneris,
1992–1997 m. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris,
1994–1996 m. – Kauno „Atleto“ vyr. treneris.
1995–2003 m. – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas.
2003–2011 m. – Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Pasiekimai

1980, 1983 m. – SSRS čempionato sidabro medalio laimėtojas,
1984, 1985, 1986 m. – SSRS čempionato aukso medalio laimėtojas,
1986 m. Čempionų taurėje laimėjo antrąją vietą,
1986 m. laimėjo tarpkontinentinę R. V.Džonso Taurę,
1992, 1996 m. – Barselonos ir Atlantos Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,
1995 m. – Europos vicečempionas.