Vitusas Beringas (1681 rugpjūčio 5 d . – 1741 m. gruodžio 19 d.) – danų keliautojas[2], Rusijos laivyno karininkas.[3]
Biografija
1703 m., Petrui I Kronštate sukūrus Rusijos laivyną, pradėjo jame tarnauti.
Šiaurės karo metu tarnavo Baltijos laivyne, 1710–1712 m. dalyvavo Rusijos – Turkijos karuose tarnaudamas Azovo laivyne. Vadovavo pirmosioms dviejoms Azijos šiaurės rytinę pakrantę tyrusioms Kamčiatkos ekspedicijoms (1725–1730 bei 1733–1741). Pirmosios ekspedicijos metu su A. Čirikovu apiplaukė Kamčiatkos pusiasalį, Čiukčių pusiasalio pietinį ir rytinį krantus.
Galutinai įrodė, kad Azija ir Šiaurės Amerika nesusijungia. 1730 m. grįžęs į Sankt Peterburgą V. Beringas pakeltas į kapitonus komandorus.
Antrosios ekspedicijos metu išplaukė dviem laivais, bet jie per audras išsiskyrė. A. Čirikovo laivas atrado Aleksandro salyną (Aliaska). V. Beringas tyrė ir kartografavo Rusijos arktinę ir Ramiojo vandenyno pakrantes, Aliaskos pakrantę iki 69° šiaurės platumos, atrado Kodiako salą, keletą Aleutų salyno salų.
Žūtis
Antrosios ekspedicijos metu laivui sudužus prie vienos Komandoro salyno salų, čia žiemodamas mirė. 1991 m. rasti palaikai, mirties priežastis neaiški. Žiemos nepergyveno ir 18 jo komandos narių.
Sala vėliau pavadinta Beringo sala.
Atminimas
Keliautojo vardu dar pavadinta:
Šaltiniai
