Vincentas Borisevičius (1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos vyskupas,[1] kankinys, Dievo tarnas.[2]
Biografija
V. Borisevičius gimė ūkininkų Augustino ir jo žmonos Marijos Rugieniūtės Borisevičių šeimoje, turėjusioje 15 vaikų ir 40 ha žemės. Tėvas Augustinas mirė 1917 m., o motina Marija – 1902 m. Abu po mirties palaidoti Šunskų kapinėse.[3][4]
1903 m. įstojo, o 1909 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Baigęs studijas išsiųstas tęsti mokslus į Fribūro universitetą Šveicarijoje. 1910 m. gavo licensiato laipsnį, įšventintas į kunigus. Grįžęs į Lietuvą paskirtas dirbti Kalvarijos parapijos vikaru. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo priverstas pasitraukti į Rusiją, išeivijoje dirbo pastoracinį darbą su kitais lietuvių pabėgėliais.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir iškart paskirtas Marijampolės gimnazijos kapelionu. 1922–1926 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius, dėstė moralinę ir pastoralinę teologiją. 1926 m. atvyko į Telšius, o 1927 m. įsteigus Telšių kunigų seminariją, tapo jos rektoriumi.
1940 m. įšventintas vyskupu. Sovietams okupavus Lietuvą pasisakė prieš bažnyčios persekiojimą. 1946 m. suimtas, kalintas ir kankintas, galiausiai nuteistas mirti. 1946 m. lapkričio 18 d. sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. 1999 m. rugsėjo mėn. vyskupo palaikai surasti ir perkelti į Telšių katedros kriptą.
Šaltiniai
Nuorodos
