Vilniaus vaivadija (lenk.województwo wileńskie) – viena iš 16 Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijų. Sukurta 1926 m. buvusiosios Vidurinės Lietuvos ir teritorijos tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos. Vaivadijos plotas 28,9 tūkst. km², gyventojų 1275,2 tūkst. (1931 m.). Administracinis centras — Vilnius. Didžiausi miestai: Vilnius, Ašmena, Dysna, Vileika. Nustojo egzistuoti 1939 m.
Istorija
Į vaivadijos sudėtį įėjo šiaurės rytinės Baltarusijos teritorijos, kurios pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį buvo perduotos Lenkijai, taip pat Lietuvos rytinės ir pietrytinės teritorijos, Lenkijos užimtos 1920 m. spalio mėn. Vaivadija apėmė dabartines Lietuvos Vilniaus ir Utenos apskričių dalis, taip pat dalį Baltarusijos Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių. Iki vaivadijos sudarymo čia egzistavo laikina kvazivalstybė Vidurinė Lietuva, kuri 1922 m. buvo prijungta prie Lenkijos. Vaivadijos gyventojų daugumą sudarė lenkai, čia taip pat gyveno lietuviai, baltarusiai ir žydai.