Vilhelmas fon Engelhardtas (rus. Василий Богданович Энгельгардт, vok. Wilhelm von Engelhardt; 1805 m. sausio 3 d., Griunvaldėje (latv. Grīnvalde, prie Eglainės), Kuršo gubernija, Rusijos imperija – 1886 m. balandžio 24 d., savo dvare Vyšnij Voločioko valsčiuje, Tverės gubernija, Rusijos imperija) – Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos generolas leitenantas, Kauno gubernatorius.

Gimė Rusijos imperijos kariuomenės atsargos majoro šeimoje. Kartu augo vyresnysis brolis Aleksandras (1795–1859) – būsimasis generolas leitenantas, Rusijos pietinių karinių gyvenviečių viršininkas.

Vilhelmas fon Engelhardtas, baigęs licėjų Carskojė Selo mieste, nusprendė toliau siekti karjeros kariuomenėje. 1824 m. suteikus praporščiko laipsnį, jis buvo paskirtas tarnauti Leibgvardijos Kavalerijos jėgerių pulką. Dalyvavo Rusijos-Turkijos kare, 1829 m. buvo patvirtintas pulko adjutantu. Lenkijoje malšino 1831 m. sukilimą, už pasižymėjimą jam buvo suteiktas štabskapitono laipsnis.

1834 m. paskirtas Leibgvardijos Kavalerijos jėgerių pulko Septinto eskadrono vadu. 1835 m. buvo pakeltas į kapitonus, o 1842 m. – į pulkininkus. Tais pačiais metais paskirtas Trečiojo diviziono vadu. 1844 m. tapo Kunigaikščio Michailo Pavlovičiaus husarų pulko vadu. 1849 m. pradėjo vadovauti Leibgvardijos Dragūnų pulkui, 1851 m. pakeltas į generolus majorus. 1856 m. kartu su esamomis pareigomis ėmė vadovauti ir Antrosios lengvosios kavalerijos divizijos Pirmajai brigadai. Po metų išleistas dimisijon dėl pablogėjusios sveikatos, kurį laiką dirbo Karinėje ministerijoje. 1861 m. suteikus generolo leitenato laipsnį, jis iš karinės tarnybos pasitraukė.

1863 m. paskirtas Kauno gubernijos kariniu gubernatoriumi. Supratęs, kad prasidėjęs 1863 m. sukilimas pareikalaus didžiulės energijos ir sveikatos jį malšinant, nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. Tais pačiais metais parašė atsistatydinimo prašymą ir apsigyveno žmonos dvare Tverės gubernijoje.

• Trečio laipsnio Šv.Anos ordinas su juosta (1828 m.)
• Ketvirto laipsnio Šv.Vladimiro ordinas su juosta (1831 m.)
• Antro laipsnio Šv.Anos ordinas (1831 m.)
• Auksinis kardas su užrašu „Už drąsą“ (1831 m.)
• Rusijos ordinas „Virtuti Militari“ (1831 m.)
• Šv.Anos ordino karūna (1839 m.)
• Ketvirto laipsnio Šv.Georgijaus ordinas (1844 m.)
• Trečio laipsnio Šv.Vladimiro ordinas (1845 m.)
• Pirmo laipsnio Šv.Stanislovo ordinas (1853 m.)
• Pirmo laipsnio Šv.Anos ordinas (1856 m.)

• Engelhardt, Wilhelm v. // Baltisches Biographisches Lexikon digital
• Великий князь Николай Михайлович // Русский провинциальный некрополь. Т. 1. – М., 1914. – С. 981
• Волков С. В. Генералитет Российской империи. Энциклопедический словарь генералов и адмиралов от Петра I до Николая II. Том II. Л–Я. М., 2009. – С. 797 – ISBN 978-5-9524-4167-5
• Исмаилов Э. Э. Золотое оружие с надписью «За храбрость». Списки кавалеров 1788–1913. М., 2007. – С. 197, 506  ISBN 978-5-903473-05-2
• Лобанов-Ростовский А. Б. Русская родословная книга. Т. 2. – СПб., 1895. – С. 419, 428
• Энгельгардт, Василий Богданович // Русский биографический словарь : в 25 томах. – СПб.–М., 1896–1918.
• Список генералам по старшинству. Исправлено по 21 декабря. – СПб., 1852. – С. 484
• Список генералам по старшинству. Исправлено по 1 июня. – СПб., 1882. – С. 178