Vidurinė Lietuva

Republika Litwy Środkowej (Lenkiškai)
Vidurio Lietuvos Respublika (Lietuviškai)
Рэспубліка Сярэдняе Літвы (Baltarusiškai)
Buvusi marionetinė respublika
←
 
←
1920 – 1922 →
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Location of
Vidurio Lietuvos teritorija pavaizduota žaliai
Sostinė Vilnius
Valdymo forma Respublika
Vadovas Liucijus Želigovskis
Era Naujausi laikai
 - Želigovskio maištas 1920 m., 1920
 - Rinkimai 1922 m.
Centrinė Europa 1920-1922 m.
Generolas Želigovskis su lenkų kareiviais Vilniuje

Vidurinė Lietuva (lenk. Litwa Środkowa; Vidurio Lietuvos Respublika, lenk. Republika Litwy Środkowej) – trumpai egzistavusi marionetinė valstybė, nesulaukusi tarptautinio pripažinimo. Įkurta 1920 m. spalio 9 d. po inscenizuoto lenkų generolo L. Želigovskio vadovaujamos 1-osios Lietuvos-Baltarusijos pėstininkų divizijos sukelto maišto, remiamo Lenkijos oro pajėgų, kavalerijos ir artilerijos,[1] kurio metu buvo užimtas Vilnius. Aplink istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių sudarytas politinis darinys gyvavo 18 mėnesių. Po abejotinų rinkimų, įvykusių 1922 m. sausio 8 d.,[2] teritoriją 1922 m. kovo 24 d. aneksavo Lenkija. Iš pradžių Lenkijos vyriausybė neigė, kad ji buvo atsakinga už apsimestinį maištą.[3]

Vidurinė Lietuva apėmė Vilniaus krašto dalį ir dalį vakarinės Baltarusijos. Sostinė – Vilnius.

Istorija

Nors pagal 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi nustatytą demarkacijos liniją Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai, jau po kelių dienų L. Želigovskio kariai apėjo demarkacijos liniją (kuri baigėsi ties Bastūnais) ir užimtose žemėse inscenizavo sukilimą prieš Lietuvos valdžią, sudarant įspūdį, kad Vilniaus kraštas nenori priklausyti Lietuvai ir siekia sąjungos su Lenkija. Valstybės pavadinimas reiškė, kad į vakarus ir rytus esančios atitinkamai Vakarų Lietuva ir Rytų Lietuva taip pat turėtų priklausyti Lenkijos vadovaujamai nuo jos priklausomų valstybių konfederacijai.[4]

Vilniaus kraštą, kurio centru buvo Vilnius, sudarė Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Švenčionių apskritis ir Vilniaus apskritis, taip pat dalis Trakų apskrities, iš viso 13 014 km², krašte gyveno 499 554 gyventojai. Valstybės vadovu paskelbtas generolas L. Želigovskis, vykdomoji valdžia priklausė Laikinajai valdančiajai komisijai, veikė karo teismai. Trumpu valstybės gyvavimo laikotarpiu savininkams grąžinti tarybų valdžios nacionalizuoti dvarai ir fabrikai, įvesta cenzūra, teisių suvaržymai.

1922 m. sausio 8 d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos seimą, kuriuos dauguma lietuvių, baltarusių ir žydų boikotavo[5]. Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie Lenkijos.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  • Zigmantas Kiaupa. The History of Lithuania. Vilnius, 2004
  • Vidurinė Lietuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.

Nuorodos

  1. ↑ Čepėnas, Pranas (1986). Naujųjų laikų Lietuvos istorija, vol. II (in Lithuanian). Chicago: Dr. Griniaus fondas. ISBN 5-89957-012-1.
  2. ↑ Vidurinė Lietuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  3. ↑ Krajewski Z., Geneza i dzieje wewnętrzne Litwy Środkowej (1920–1922), Lublin 1996; Srebrakowski A., Sejm Wileński 1922 roku. Idea i jej realizacja, Wrocław 1993.
  4. ↑ Juozas Marcinkevičius, Vidurinė Lietuva, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-10-06. Nuoroda tikrinta 2023-02-17.
  5. ↑ Srebrakowski A., Stosunek mniejszości narodowych Litwy Środkowej wobec wyborów do Sejmu Wileńskiego Archyvuota kopija 2020-07-16 iš Wayback Machine projekto.