Ventės ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Laivams ir sieliams ši vieta buvo ypač pavojinga. Kol nebuvo iškastas Karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuną su Klaipėda, čia suduždavo daug laivų.
1837 m. Ventės rago iškyšulyje pastatytas medinis švyturys su alyvine lempa. 1860 m. pradėtas statyti mūrinis. Siekiant apsaugoti švyturį, 1860 m. Ventės rago smaigalys išgrįstas akmenimis. 1880 m. šalia švyturio įrengta vandens matavimo stotis.
Dabar Ventės švyturys atlieka daugiau simbolinę reikšmę, nes laivyba mariose nėra intensyvi. Dažniausiai jis rodo kelią poledinės žūklės mėgėjams žiemą. Švyturys pavaldus Ventės rago ornitologinei stočiai.
Į švyturį lipama senais metaliniais laiptais, išdabintais šlyžiniais ornamentais. Objektas svarbus ir kaip efektinga regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala.[3]
Žiedavimo stotis
1924–1944 m. Ventės rago švyturio prižiūrėtoju dirbęs Mikas Posingis pirmasis pastebėjo, kad tai puiki vieta paukščiams žieduoti. Artimai bendraudamas su Rasytės ornitologijos stoties mokslininkais, jis pasiūlė žymiam gamtininkui Tadui Ivanauskui pradėti žieduoti paukščius Ventės rage. 1929 m. profesoriaus T. Ivanausko pastangų dėka Ventės rage įkurta pirmoji Lietuvoje ornitologinė stotis. Šie metai žymi paukščių žiedavimo pradžią Lietuvoje.[4]
Iš pradžių Ventės rago ornitologijos stotyje kasmet būdavo žieduojama po 2-4 tūkst. sparnuočių. Paukščiai buvo gaudomi tinklais, užmetant juos ant krūmų. Pirmaisiais metais Lietuvoje sugauti paukščiai buvo žieduoti vokiškais Rasytės ornitologijos stoties žiedais. Pirmuosius lietuviškus žiedus 1931 m. pagamino Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
Stotyje yra muziejus, laboratorijos, tinklai paukščiams gaudyti. Čia sužieduoti paukščiai sutinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikoje.[5]
