1500 m. gegužę Ivanas III nutraukė „amžinąją taiką“ ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę.
Prieš mūšį
Skurtingų šaltinių duomenimis, maskvėnų kariuomenės dydis siekė iki 40 tūkst. Liepos 14 d. ši kariuomenė susidūrė su LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujamu LDK kariuomenės avangardu, kurį greičiausiai sudarė iki 15 tūkst. karių.
Pietų grupė gana greitai užėmė Severėnų ir dalį Černigovo žemių.[3]
Mūšio eiga
Spėjamos mūšio vietos
K. Ostrogiškio vadovavaujamos LDK pajėgos judėjo link Vedrošos kaimo, kur susidūrė su priešakiniu maskvėnų pulku. Maskvėnų dalinys, neatlaikęs spaudimo, pradėjo trauktis link Trostnos upės, kur buvo įsukūrę pagrindinės jų pajėgos. LDK pajėgos tęsė persekiojimą, kol abi kariuomenes neatskyrė upė. Tolimesnė įvykių eiga skirtinguose šaltiniuose pateikiama skirtingai: Bychovo kronikoje pasakojama, kad Ostrogiškio pajėgos nesustodamos forsavo upę ir smogė pagrindinėms maskvėnų pajėgoms, ktuose šaltiniuose nurodoma, kad LDK pajėgos sustojo prie upės ir kurį laiką (gal net keletą dienų) abi kariuomenės stovėjo viena prieš kitą nesiryždamos pulti.[4]
Visi šaltiniai sutinka, jog pirmieji atakavo Ostrogiškio daliniai. Mūšis truko apie šešias valandas. Mūšio baigtį nulėmė maskvėnų smūgis į flangą – rezervinis pulkas apėjo LDK pajėgas ir užpuolė iš šono bei užnugario. Maskvėnai taip pat sugriovė persikėlimui per Trostną ir atsitraukimui tinkamą tiltą. Pradėję trauktis LDK daliniai pamatę, kad tiltas sugriautas supanikavo ir mėgino gelbėtis pavieniui. Kilusio chaoso išdavoje žuvo 5-8 tūkst LDK karių, į nelaisvę pateko iki 15 tūkst., nors pastarasis skaičius laikomas perdėtu.[5] LDK pajėgos taip pat neteko visos turėtos artilerijos.
Į nelaisvę patekę bajorai
Maskvos kunigaikštis Ivanas III sužino apie pergalę Vedrošos mūšyje
Lietuvos Kronikoje užfiksuota,[6] jog po pralaimėto mūšio į nelaisvę pateko ir tik 1508 m. sudarius taikos sutartį buvo išlaisvinti:
Įdomus faktas – kai kurie į nelaisvę Verdošos mūšyje patekę LDK kariai, Nižnij Novgorodo vaivados tam mūšiui išleisti iš kalėjimo 1505 m. rugpjūčio 30 d. gynė Nižnij Novgorodą mūšyje prieš totorių pajėgas.[7]
Mūšio pasekmės
Mūšio pasekmės buvo ypač skaudžios – praradusi kariuomenės lyderius LDK nesugebėjo sutelkti pakankamo pasipriešinimo, todėl maskvėnai iki 1500 m. rugpjūčio pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Maskvoje ir užrašų apie Rusiją autorius austras Sigizmundas fon Herberšteinas XVI amžiuje aprašė mūšio eigą. Veikale „Rerum Moscovium Commentarii“ (1549 m.) jis konstatavo, jog maskviečiams vienu mūšiu ir per vienerius metus pavyko pasiekti to, ko LDK kunigaikštis Vytautas siekė daugelį gyvenimo metų ir dėjo didžiules pastangas.
1508 m. LDK buvo priversta pasirašyti Amžinosios taikos sutartį, kuria įtvirtinti didžiuliai teritoriniai pasikeitimai – LDK neteko beveik trečdalio teritorijos, Šiaurės Rytų Ukrainos ir kelių su Maskvos kunigaikštyste besiribojančių sričių.
.svg){kind=small}
