Ivanas III Vasilevičius (rus. Иван III Васильевич; 1440 m. sausio 22 d. – 1505 m. spalio 27 d.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus.
Karas su Naugardo kunigaikštyste ir vedybos
Vos tik atėjęs į valdžią Ivanas III nusprendė susidoroti su kaimyninėmis kunigaikštystėmis (Naugardo, Pskovo, Jaroslavlio, Rostovo, Tverės). Dar 1470 m. buvo sudaryta sutartis tarp LDK ir Naugardo: pripažinta Kazimiero valdžia, o Kazimieras įsipareigojo ginti Naugardą nuo Maskvos. 1471 m. Ivanas pasiuntė prieš juos kariuomenę. Kazimieras, Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis, jokios pagalbos nesuteikė. Naugardo kariuomenė žiauriai sutriuškinta tų pačių metų liepos 13 d. prie Šelonės upės. Naugardas atsisakė ryšių su LDK, užleido Ivanui III dalį savo žemių, įsipareigojo sumokėti kontribuciją. Tuo metu 1472 m. lapkričio 12 d. įvyko vestuvės, kurios atvėrė kelią Rusijos santykiams su Vakarų valstybėmis. Ivanas III vedė Sofiją Paleologę, Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI dukterėčią. Dvigalvis Bizantijos herbo erelis tapo Rusijos herbu. Pasigirdo skambus caro titulas, pradėta bučiuoti ranką monarchui, bojarinų reikšmė nusmuko, visi darėsi lygūs, virsdami monarcho vergais. Padaryta pradžia valdininkų hierarchijai už nuopelnus. Ivanas III tapo pirmuoju Rusijos valdovu. 1477 m. Naugardas atsisakė valdovo. Po Novgorodo žemę pasklido Maskvos kariuomenė, kuri ėmė deginti ir žudyti. 1478 m. Naugardas pasidavė. Panašus likimas ištiko ir kitas kunigaikštystes (Jaroslavlis – 1463 m., Rostovas – 1474 m., Tverė – 1485 m.).
Mongolų – totorių jungo pabaiga
Ivanui III ilgą laiką norėjosi atsikratyti mongolų – totorių įtakos. 1480 metais Maskvos kunigaikštystė atsisakė mokėti duoklę. Tų pačių metų rudenį rusų ir mongolų – totorių pajėgos susitiko abipus Ugros upės, tačiau chanas Achmedas nestojo į mūšį ir pasitraukė. 1487 metais buvo surengtas žygis į Kazanės chanatą. Pastarasis buvo nukariautas. Tačiau buvusiame Kazanės chanate prasidėjo neramumai, trukę pusę amžiaus. Ivanas III pasiskelbė vienvaldžiu Rusijos valdovu. Jis mirė 1505 m., būdamas 65 metų., padalijęs Rusijos teritorijas savo sūnums.
Šeima
Žmonos ir vaikai
- Marija Borisovna – 1-ji žmona
- Greičiausiai Inokinia Aleksandra (m. 1525). Vardas pasaulyje nežinomas. Galimai, ji gi – viena iš Elenų nuo sekančios santuokos[1].
- Ivanas Ivanovičius Jaunasis. Žmona – Elena Vološanka, sūnus – Dimitrius Ivanovičius
- Sofija Paleolog – 2-ji žmona
Elena (arba Ana) (1474), mirė kūdikystėje- Elena (1475), mirė kūdikystėje
- Feodosija (1475 – ?).
- Elena Ivanovna (1476 m. gegužės 19 d. – 1513) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio žmona.
- Vasilijus III (1479 m. kovo 25 d. – 1533 m. gruodžio 3 d.)
- Jurijus Ivanovičius (1480 m. kovo 23 d. – 1536) – Dimitrovo kunigaikštis.
- Dimitrijus Ivanovičius Žilka (1481 m. spalio 6 d. – 1521 m. vasario 14 d.) – Uglicko kunigaikštis.
- Jevdokija Ivanovna (apie 1483 m. vasarį 1492 – 1513) – žmona nuo 1506 m. sausio 25 d. totorių caraičio Chudai-Kulo, krikštyto Petru Ibragimovičiumi.
- Elena (1484 m. balandžio 8 d. -?)
- Feodosija (1485 m. gegužės 29 d. – 1501 m. vasario 12 d.) – kunigaikščio ir Maskvos vaivados Vasilijaus Danilovičiaus Cholminskio žmona nuo 1500 metų.
- Simeonas Ivanovičius (1487 m. kovo 21 d. – 1518 m. birželio 26 d.) – Kalugos kunigaikštis.
- Andrejus Starickis (1490 m. rugpjūčio 5 d. – 1537 m. gruodžio 11 d.) – Staricko kunigaikštis.
Išnašos
- ↑ Казакова Н. А., Лурье И. Антифеодальные еретические движения на Руси XIV — начала XVI века. Изд-во Академии наук СССР, 1955. С. 150
Nuorodos
Galerija
-
Maskvos kunigaikštis Ivanas suplėšo chano raštą
-
Pasiuntinys teikia nuotakos Sofijos Paleolog paveikslą
-
Ivanas III ir totorių pasiuntiniai
-
Ivano III karstas
.svg)
.svg)
