Vandens žydėjimas – vandens paviršiaus spalvos pakitimas, sukeltas dėl įvairių mikroskopinių fotosintetinių organizmų paspartėjusio dauginimosi. Šis reiškinys įvyksta dėl azoto, nitratų bei fosforo junginių padaugėjimo (eutrofikacijos).^[1]

Vandens žydėjimui būdinga melsvai žalsva plėvelė, kuri susiformuoja esant tinkamoms oro sąlygoms. Šis procesas sparčiausiai vystosi šiltuoju vasaros laikotarpiu. Vandens telkiniai taip pat gali žydėti ir kitais metų laikais, o spalva taip pat gali kisti priklausomai nuo vandens telkinyje apsigyvenančių mikroorganizmų, dumblių.

Žydėjimą taip pat galima atpažinti iš nemalonaus kvapo, kurį sukelia minėta plėvelė bei vandenyje esantys organizmai.

Šitoks vandens telkinių pakitimas įvyksta dėl intensyvios ūkinės veiklos, buityje naudojamų cheminių medžiagų bei nuotekų.

Žydėjimo metu, vandens šaltinyje gyvenantys mikroorganizmai gali leisti toksinus, vadinamus cianotoksinais, kurie kenkia visiems gyviesiems organizmams. Nuo to ypač gali nukentėti vyresnio amžiaus žmonės, vaikai bei alergijas turintys asmenys.

Žmogui, kuris turėjo fizinį kontaktą su žydinčiu vandens telkiniu (tai yra: gėrė, maudėsi ar nardė), gali pasireikšti į apsinuodijimą panašūs simptomai, tai yra: svaigulys, silpnumas, dilgčiojimas kūne, galvos skausmas.

Kontaktas su žydinčiu vandens telkiniu tai pat gali sukelti:^{[reikalingas šaltinis]}

• Sutrikusį virškinimą – pilvo pūtimas, pykinimas, deginimas skrandyje.
• Lėtines ligas – vėžį, paspartina Alzhaimerio vystymąsi.
• Kvėpavimo sunkumus – padidėjęs įkvėpimų skaičius per minutę, prakaitavimas, švokštimas, veido spalvos pokyčiai.
• Alergines odos reakcijas – bėrimas, niežulys, paraudimas, patinimas, odos iškilimai.