1945 m. LSSR įsteigti pirmieji 8 gamtiniai draustiniai, sukurti medžiojamosios faunos atkūrimo tikslu. 1948 m. draustiniai transformuoti į medžioklės rezervatus arba panaikinti.
1959 m. priimtame pirmajame Gamtos apsaugos įstatyme įteisintos pagrindinės LTSR saugomų teritorijų kategorijos ir jų režimai. 1960 m. atsirado pirmieji konservacinių tikslų siekiantys gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (apie 100, 2% šalies ploto). Išplėstas gamtinių rezervatų tinklas, suformuluota gamtinio karkaso idėja, kompleksinių saugomų teritorijų samprata bei jų teritorinės plėtros koncepcija, įteisinta gamtos paminklų kategorija.
Atkūrus Nepriklausomybę
1993 m. ir 2001 m. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas, pradėjęs naują etapą saugomų teritorijų raidoje.
1991 m. baigtas formuoti Lietuvos nacionalinių parkų tinklas. 1992 m. įteisinta regioninių parkų sistema bei išplėstas valstybinių draustinių tinklas. 2002 m. įsteigtas pirmasis biosferos rezervatas, pradėtas formuoti NATURA 2000 teritorijų tinklas.[4]
