Buvo įsigijęs Čekoniškių dvarą, XVIII a. pabaigoje pardavė greta esantį Mozūriškių palivarką su Koplyčninkų ir Leičių kaimais. Nusprendė savo lėšomis pastatyti jam priklausiusioje Sudervėje mūrinę katalikų šventovę (į senąją medinę Šv.Petro ir Pauliaus bažnyčią šiame kaime prieš tai buvo skiriamas pirmuoju klebonu). Pamatai iškasti 1803 m., sienos iškilo 1812 m. Statyba užtruko, naujoji Šv.Trejybės bažnyčia buvo užbaigta tik 1822 m., o konsekruota 1834 m.
Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia, plane esanti apskritimo formos. Paprastai autorystė priskiriama architektui Laurynui Gucevičiui, nors kiti tyrinėtojai linkę galvoti, kad ją projektavo dominikonasLaurynas Bortkevičius. Prie klasikinėsrotondos formos šventovės atsiradimo finansiškai prisidėjo kunigaikštienė Teodora Sapiegienė (lenk.Teodora Sapieżyna), Ipolitas Volk-Lanevskis (lenk.Hipolit Wołk-Łaniewski) ir kt., bet pirmuoju fundatoriumi visgi įvardijamas vysk. Valentinas Volčackis. Apie tai byloja ir įrašas Sudervės Šv.Trejybės bažnyčios interjere.