Nuo midaus jis skiriasi tuo, kad gaminant tikrąjį midų, medus su vaisių sultimis maišomas rūgimo pradžioje, o vaisiniam - medumi tik pasaldinamas. Vaisių midui gaminti tinka blogesnis medus, iš kelminių avilių, kuriame būna įmaišyta bičių duonos ir perų, suneštas iš grikių ir bet kuris tamsesnės spalvos medus, nes jo kvapo ir skonio trūkumus pašalina sulčių kvapas.
Gaminant vaisių midų, išvirus medų ir atskiedus jį vandeniu, vietoj prieskonių kiekvienai 10 l atskiesto medaus pridedama 2-2,5 l aromatingų grynų vaisių ar uogų sulčių. Vaisinis agrastų, baltųjų serbentų, obuolių ir kriaušių midus savo spalva beveik nesiskiria nuo grynojo midaus, esti gana malonaus skonio. Todėl išvirtą medų galima skiesti ne vandeniu, bet nelabai rūgščiomis obuolių sultimis arba obuolių-kriaušių sulčių mišiniu. Pridėjus vyšnių, aviečių, mėlynių, juodųjų ar raudonųjųserbentų sulčių, gaunamas gana aromatingas ir gero skonio vaisių midus, ryškesnės, nuo uogų sulčių priklausančios spalvos.
Vaisių midus rauginamas su tokiomis pačiomis vyno mielėmis, kurios dedamos į atitinkamus vaisių vynus arba grynąjį midų. Mieles padauginamos tų pačių vaisių medumi ar cukrumi pasaldintose, atskiestose, virintose ir atvėsintose sultyse.
