Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

V6 variklis – 6 cilindrų vidaus degimo variklis, kuriame cilindrai išdėstyti dviem eilėmis po tris. Žiūrint iš galo išdėstymas primena raidę V.

Pirmasis automobilis su V6 varikliu 1950 m. buvo Lancia Aurelia.

Alfredo Ferrari pseudonimu Dino 1955 m. sukūrė 1,5 l DOHC V6 variklį „Ferrari Dino V6“ Formulė 2 automobiliui. Variklio konstrukcija buvo tobulinama ir jos pagrindu vėlau sukurtas 2,5 l V6 variklis Formulė 1 automobiliui.

Daugiau V6 variklių paplito kai nuo 1962 m. su tokiais varikliais gamintas Buick Special.

Kampas 60° yra optimalus V6 variklių darbui. Sukelia mažiau vibracijų, turi kitų mechaninių privalumų. Todėl dauguma V6 variklių gaminami šiuo kampu tarp cilindrų.

GM/Opel siekdami kompaktiškumo V6 variklių kampą pakoregavo iki 54°.

Ferrari Dino projektuodami variklio komponentų išdėstymą pakoregavo kampą iki 65°. Teigiama, kad tai jiems leido sumontuoti didesnį karbiuratorių, bet variklis dėl to labiau vibruoja.

Kampas 90° yra mechaniškai optimalus V8 varikliams. Yra atvejų, kai gamybos linijos, pritaikytos V8 variklių gamybai, panaudojamos ir 90° V6 varikliams gaminti. Pastarieji varikliai pasižymi specifine vibracija, jaučiama kai variklis dirba laisvomis apsukomis.

Kampas 120° naudojamas gaminant lėktuvus. Jo mechaninės charakteristikos geresnės, negu 180° plokščio išdėstymo variklio.

Kampas 120° taip pat naudojamas lenktyniniams automobiliams, kur ypač svarbu kuo žemesnis svorio centras. Šis kampas netgi patogesnis už plokščią išdėstymą (180°), kadangi po varikliu lieka tarpas išmetimo vamzdžiams.

Volkswagen VR6 variklis gaminamas 10.6° ir 15° kampu tarp cilindrų eilių. Toks kampas leidžia panaudoti bendrą galvutę, o jo mechaninės charakteristikos artimos varikliui, kuriame 6 cilindrai būtų išdėstyti viena eile.