Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka – centrinė biblioteka, įsikūrusi Ukmergėje, Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, turinti 27 filialus didesniuose rajono savivaldybės kaimuose ir 2 padalinius mieste. Ukmergės biblioteka pritaikyta įvairioms kitoms veikloms ir renginiams, vyksta paskaitos Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams. Suaugusieji lankytojai naudojasi nauja mokymų klase, skirta kompiuterinio raštingumo ir elektroninių paslaugų mokymams. Atskirose erdvėse vyksta vaikų edukacijos, kompiuterinės pramogos. Įrengta kraštiečio poeto Vlado Šlaito atminimo erdvė. Kasmet bibliotekoje rengiamos poezijos šventės „Debiutai“ ir „Sugrįžimai“, renkamas „Geriausias metų bibliotekininkas“. Nuo 1999 m. teikiama literatūrinė Vlado Šlaito premija geriausių poezijos, meninės prozos ir publicistikos kūrinių autoriams.
Istorija
Bibliotekos pastatas – buvę Ligonių kasų rūmai, Nacionalinės žemės tarnybos skyrius
1922 m. Ukmergėje pradėjo veikti Centrinio knygyno skyrius, atlikęs bibliotekos funkcijas. 1936 m. jis tapo miesto viešąja biblioteka.[1]1943 m. duomenimis, bibliotekoje buvo 11 198 tomų, 5024 knygų svetimomis kalbomis, 1427 skaitytojų, per mėnesį buvo išduodama 4120 leidinių. Veikė skaitykla.[2]1946 m. Ukmergės bibliotekoje įkurtas Vaikų literatūros skyrius, 1950 m. tapęs rajonine vaikų biblioteka. 1973–1976 m. buvo centralizuojama rajono bibliotekų veikla. Tuo laikotarpiu uždarytos 12 kaimo bibliotekų. Likusios 39 kaime ir 2 mieste tapo Centrinės bibliotekos filialais. 1995 m. centrinė biblioteka pavadinta viešąja.
2000 m. viešoji biblioteka gavo administracinį pastatą Vytauto gatvėje. Po atlikto remonto jame įsikūrė nauja periodikos ir interneto skaitykla, pritaikyta neįgaliesiems. 2003 m. Vaikų literatūros skyriuje įrengtas Dienos centras.
2005 m. rugsėjo 28 d. biblioteka pavadinta Vlado Šlaito vardu.
2017-2019 m. su ES fondų pagalba vyko bibliotekos rekonstrukcija. Bibliotekos pastatas – 1938 m. statybos. Statiniai niekada nebuvo rekonstruojami, todėl prireikė kapitalinio remonto. Dalį bibliotekos patalpų paliko išsikraustęs Nacionalinės žemės tarnybos skyrius. Buvo įdiegtos modernios naujovės, neatpažįstamai pasikeitė salė. Neįgaliesiems įrengtas keltuvas pakilimui iki viršutinio aukšto.
2019 m. duomenimis, biblioteka turėjo 28 kaimo struktūrinius padalinius. Vienam kaimo padaliniui teko apie 476
gyventojus. Viešojoje bibliotekoje dirbo 39 darbuotojai, kaimo padaliniuose – 29 darbuotojai. Iš viso bibliotekos fonde buvo 187 403 fiz. vnt. dokumentų. Paslaugomis naudojosi 8 019 skaitytojų.
Bibliotekos pastatas 1938 m. iškilo kaip apygardos ligonių kasų rūmai, kurie pastatyti pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.[3] Jis yra išraiškingos, lietuviškajam modernizmui būdingos architektūros. Buvo moderniai įrengtas: pirmas aukštas skirtas ambulatorijai (ginekologijos, kalnų saulės, diatermijos ir kitų elektroterapijos aparatų kabinetai), antrame aukšte buvo raštinė, vadovų kabinetai, posėdžių kambarys, archyvas. Pusrūsis skirtas katilinei su sargo butu, slėptuvė, sandėliai. 1975 m. prie jo primūrytas priestatas.
Padaliniai
Bibliotekoje 2022 m. gegužę buvo 27 padaliniai:[4]
Įkurta 1952 m. Butkūnų kaime, Viktoro Bureikos namuose. 10 metų biblioteka buvo kilnojama po įvairias privačias patalpas, kol 1962 m. perkelta į kultūros namus Liaušiuose. Nuo 1979 m. bibliotekos pavadinimas pakeistas iš Butkūnų į Liaušių. 1989 m. pastačius naujus kultūros namus, bibliotekai paskirtos 120 m² patalpos.
_-_panoramio.jpg)