Udinė (it.Udine) – miestas šiaurės rytų Italijoje, Alpių priekalnėse, 40 km nuo sienos su Slovėnija; provincijos centras. Istorinė Friulio regiono sostinė. Geležies pramonė. Švč. Marijos katedra (pastatyta 1335 m.), Udinės pilis (pastatyta 1517 m.). 2019 m. mieste gyveno 100170 gyventojų.[1]
Istorija
Pirmą kartą ši vietovė paminėta lotyniškuose šaltiniuose kaip Udene983 m., o apie 1000 m. vadinta Utinum. Šio pavadinimo kilmė nėra aiški. Manoma, kad šis žodis gali būti siejamas su Indoeuropiečių prokalbės šaknimi udder, tam tikrais atvejais reiškiančia kalvą.[2][3]
Udinė yra istorinė Friulio regiono sostinė. Šiose vietose gyventojai apsigyveno Neolito laikotarpyje. Gyvenvietę įkūrė Ilyrai.
Pasak vengriškos legendos, šiose vietose hunų valdovas Atila, ruošdamasis užkariauti Akvilėjos miestą, pastatė kalvą. Ši vieta buvo visiškai plokščia, tad jis liepęs savo kariams šalmais sunešti smėlį ir tokiu būdu ant kalvos įkūrė miestą.[4]
1420 m. miestas atiteko Venecijos respublikai. 1511 m. mieste įsiplieskė pilietinis karas, vėliau sekė žemės drebėjimas ir maras. Venecijos respublika Udinę valdė iki 1797 m., tuo metu Udinė buvo antras didžiausias respublikos miestas. 1866 m. Italijos suvienijimo metu miestas prisijungė prie Italijos.
I pasaulinio karo metu Udinėje buvo įsikūręs Italijos karinių pajėgų vadovas, tad miestas buvo vadinamas Capitale della Guerra (karo sostinė). Po mūšių 1917 m. miestas atiteko Vokietijai,[5] o po metų – Austrijai. Po karo Udinė buvo paskelbta trumpai gyvavusios istorinės Friulio provincijos sostine. II pasaulinio karo metu Udinę iki 1945 m. kontroliavo Vokietijos pajėgos.
↑Pellegrini, Giovan Battista. 1990. Toponomastica italiana: 10000 nomi di città, paesi, frazioni, regioni, contrade, fiumi, monti spiegati nella loro origine e storia. Milan: Hoepli, p. 130.
↑Snoj, Marko (2009). Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan. p. 454.
↑Lengyel, Dénes (1972). Régi Magyar mondák. Budapest: Móra Ferenc. ISBN963-11-2928-4.