55°25′56.92″ š. pl. 25°10′24.86″ r. ilg. / 55.4324778°š. pl. 25.1735722°r. ilg. / 55.4324778; 25.1735722
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių, 3 km į šiaurės vakarus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , kairiajame Nevėžos krante, ant kalvelės. Netoliese, ties kelių sankryža, yra veikiančios parapijos kapinės.
Svarbiausi parapijos atlaidai – tituliniai Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės, švenčiami paskutinį gegužės sekmadienį. Taip pat švenčiami Kūdikėlio Jėzaus šv. Teresės atlaidai spalio 1 dieną. Vasaromis Užunvėžiuose rengiamos katalikiškojo jaunimo stovyklos.
Istorija
Ukmergės apskrities statybos komisija pageidavo, „kad bažnyčia būtų statoma nedegamos medžiagos“. Tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta ir patvirtintas medinės bažnyčios projektas. Pagal architekto Karolio Reisono projektą 1937–1940 m. pastatyta medinė bažnyčia. Bažnyčios statybos iniciatorius ir komiteto pirmininkas buvo Kurklių šv. Jurgio parapijos administratorius Steponas Telksnys (1899-1974). S. Telksnys pašventino būsimos bažnyčios pamatus 1938 m. liepos 10 d. Bažnyčios statybą rėmė broliai Banėnai: inžinierius Antanas Banėnas ir matininkas Jonas Banėnas, o Uršulė Banėnaitė-Kisielienė dovanojo parapijai žemę – savo ūkį. Ūkininkas Stasys Adamonis organizavo statybininkų darbus. Dar nebaigtą statyti bažnyčią pašventino 1940 m. rugpjūčio 18 d. Kurklių klebonas Juozas Katinas (1900-1985), bolševikams jau užėmus Lietuvą.
Apie 1944 m. įsteigta ir Užunvėžių parapija. Naujosios parapijos pirmuoju klebonu buvo paskirtas Kurklių vikaras kun. Jonas Klimavičius (1902-1977), Antrojo pasaulinio karo metais baigęs įrengti naująją bažnyčią. Nuo 1981 m. Užunvėžių parapija nuolatinio kunigo nebeturėjo, ją aptarnavo Kurklių ir Kavarsko klebonai.
Kunigai
- Užunvėžių parapijoje tarnavę kunigai [1]
- 1940–1949 m. – Jonas Klimavičius
- 1953–1954 m. – Juozas Radzevičius
- 1957–1959 m. – Petras Balanda
- 1967–1971 m. – Jonas Kazlauskas
- 1971–1977 m. – Algirdas Mocius
- 1977–1986 m. – Petras Adomonis
- 1986–1998 m. – Žygintas Veselka
- 1998–2000 m. – Gintaras Pūras
- 2000 m. – Vitas Kaknevičius
- 2000–2002 m. – Dainius Lukonaitis
- 2002 m. – Jonas Zubrus
- 2002–2016 m. – Norbertas Martinkus
- nuo 2016 m. gegužės mėn. – Nerijus Vyšniauskas
Architektūra
Užunvėžių bažnyčia – vienas iš nedaugelio XX a. 4-ajame dešimtmetyje statytų sakralinių objektų, kuomet pastato architektūroje bandyta sieti racionalios mūrinės sakralinės architektūros statybos principus su tradicijomis. Bažnyčia turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų, vienbokštė, masyvaus tūrio ir dydžio. Gale pristatytos žemos zakristijos. Ji stačiakampio plano, vienanavė, užsibaigianti siauresne už navą stačiakampe presbiterija. Dominuoja fasadų apkalimas horizontaliomis lentomis. Vertikali apkala įrengta bokšto ir frontonų fasadų plokštumose.
Pagrindiniame fasade derinamos stilinei architektūrai būdingos detalės su liaudies architektūros formomis. Bažnyčios portalas panašus kaip klasicistiniuose sakraliniuose pastatuose: priešais įėjimą kyšo keturių kolonėlių portiko formos atviras prieangis. Virš durų įkomponuotas gotikai būdingas elementas – „rožė“, kurios ornamentai drožinėti, stilizuotų formų. Kukliais liaudiškais drožiniais puoštas fasado trikampis frontonas, stogo vėjalentė, bokšto viršutinis tarpsnis. Portiko šonuose fasado vertikalumą pabrėžia vienas virš kito išdėstyti siauri stačiakampiai langai. Priekinis bokštas yra masyvus, su daug angų ties varpais. Jo stogelis yra mansardinis, su laužytu piramidiniu šalmu.
Šonininių fasadų sprendimas lakoniškų formų: lygias plokštumas skaido siauros ir aukštos langų juostos. Tokios pat formos langai ir presbiterijos šoniniuose fasaduose, kurie sudaro kontrastą su zakristijos sienose esančiais beveik kvadratinės formos langais.
Interjere išsiskiria galinėje presbiterijos sienoje, virš didžiojo altoriaus, įrengtas kryžiaus formos langas. Altorius papuoštas smulkiais pseudogotikiniais pinakliais. Panašaus stiliaus yra ir skiriamoji baliustrada. Vidiniai sienų paviršiai apmušti gulščiomis lentelėmis. Lubos plokščios. Vidaus erdvė gerai apšviesta, nes visi langai pakankamai dideli, arti vienas kito. Bažnyčioje vargonų nėra – tik fisharmonija.
Šventorius aptvertas, apjuostas tankiomis medžių eilėmis, nuo vieškelio į bažnyčią veda ūksminga alėja.
Galerija
Šaltiniai
Nuorodos
,_vikiteka.JPG)
