Turkmėnistano herbas įteisintas 1992 m. vasario 19 d., kai po Sovietų Sąjungos žlugimo Turkmėnistanas tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis herbas buvo apskritimo formos ir nuo dabartinio herbo šiek tiek skyrėsi spalvomis. Dabartinė Turkmėnistano herbo forma įteisinta 2003 m. rugpjūčio 15 d., prezidentui Saparmuratui Nijazovui pasiūlius pakeisti herbo formą į aštuonkampį. Pasako jo, nuo seniausių laikų aštuonkampis turkmėnų tautos buvo laikomas gausos, taikos ir ramybės simboliu [1].
Dalis herbo elementų pavaizduota ir valstybės vėliavoje.
Sandara
Turkmėnistano herbas yra žalias aštuonkampis geltonais auksinio atspalvio kraštais. Aštuonkampyje yra raudonas skritulys, jame mažesnis mėlynas skritulys atskirti vienas nuo kito geltonomis aukso atspalvio to paties pločio juostomis. Mėlynojo skritulio skersmuo du kartus mažesnis nei raudonojo. Aštuonkampyje aplink raudoną skritulį išdėstyti pagrindiniai valstybės simboliai: apačioje septyni balti medvilnės žiedai žaliais lapais, iš šonų – kviečių glėbiai, viršuje pusmėnulis ir penkios penkiakampės žvaigždės. Raudoname skritulyje pavaizduoti penki tradiciniai kilimų raštai, kurie simbolizuoja penkias pagrindines turkmėnų gentis: achaltekus, salyrus, ersarus, čovdurus ir jomutus. Šie raštai simbolizuoja turkmėnų draugystę ir vienybę. Mėlynajame skritulyje pavaizduotas achaltekų veislės arklys Janardagas – pirmojo nepriklausomo Turkmėnistano prezidento Saparmurato Nijazovo arklys, gimęs 1991 metais – nepriklausomo Turkmėnistano vienmetis [2].
Simbolika
Aštuonkampis (dar vadinama Rub el hizbu) vienas iš islamo simbolių, Korane naudojamas kaip paragrafo pabaigos ženklas. Žalia ir raudona yra tradicinės islamo spalvos. Kviečiai simbolizuoja paprotį svečius pasitikti su duona ir druska. Medvilnė – pagrindinis eksportuojamas šalies žemės ūkio produktas. Pusmėnulis – būdingas tiurkų tautų simbolis; herbe priešpilnis pusmėnulis simbolizuoja valstybės šviesios ateities viltį. Penkios žvaigždės simbolizuoja penkis Turkmėnijos velajatus (regionus): Ahalo, Balkano, Dašoguzo, Lebapo, Maro velajatus. Achaltekų veislės arkliai nuo seno veisiami Turkmėnistano teritorijoje, tai viena seniausių arklių veislių pasaulyje ir jais turkmėnai labai didžiuojasi.
Oficialiame Turkmėnistano herbo aiškinime herbo simbolika aiškinama per turkmėnų papročius ir tradicijas, apie religinę simbolių prasmę (spalvos, aštuonkampis, pusmėnulis) jame neužsimenama.
