Trikampis papartenis

Gymnocarpium dryopteris
Trapioji sprakšė (Gymnocarpium dryopteris)
Trikampis papartenis (Gymnocarpium dryopteris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
( Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
( Polypodiopsida)
Šeima: Vudsijiniai
( Woodsiaceae)
Gentis: Papartenis
( Gymnocarpium)
Rūšis: Trikampis papartenis
( Gymnocarpium dryopteris)

Trikampis papartenis (Gymnocarpium dryopteris) – šertvainių (Polypodiopsida) klasės daugiametis augalas, kurio gyvenimo ciklą, kaip ir kitų sporinių induočių, sudaro dviejų kartų (sporofito (2n) ir (gametofito (n)) kaita. Lietuvoje gana dažnas mišriuose miškuose.

Paplitimas

Gymnocarpium dryopteris

Paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje aptinkamas ir Grenlandijoje.

Morfologija

Lapai telominės kilmės trikampiški, pliki. Lapkočio pamatas su dviem indų kūleliais, viršutinė dalis trišaka.[1]

Gyvenimo ciklas

Gyvenimo ciklą sudaro dvi kartos (sporofitas (2n) ir gametofitas (n)). Gymnocarpium dryopteris yra daugiametis augalas. Kaip ir kitų šertvūnų, dominuojanti karta yra sporofitas. Ant lapalakščių abaksialinės pusės formuoja sorus, kuriuose yra sutelktos sporangės. Sporangę dengia skiauterė, ji turi kotelį ir žiotis pro kurias plinta sporos. Sporoms patekus į palankias sąlygas, jos sudygsta ir susidaro fotosintetinantis dvilytis gametofitas, kuriame susidaro anteridžiai (n) ir archegonės (n), po apvaisinimo susidaro zigota (2n) ir ciklas prasideda iš naujo.[2]

Istorija

Ilgą laiką šio augalo taksonomija buvo neaiški. 1753 m. K. Linėjus šį augalą buvo pavadinęs Polypodium dryopteris. Tik ištobulėjus genetiniams atpažinimo būdams šis augalas priskirtas Gymnocarpium genčiai.[3]

Šaltiniai

  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 42
  2. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
  3. Sorsa, V. (1966). A Diploid Gymnocarpium dryopteris (L.) Newman in Alaska. Nature, 210(5043), 1375–1375.