Anteridis (lot.Antheridium) – tai ovalios ar rutulio formos haploidinis (n) kūnelis, kuriame susiformuoja spermatogeninės ląstelės. Būdingas dumblių, samanų, grybų, paparčių ir kitų sporinių augalų vyriškasis lytinio dauginimosi organas, susidarantis gametofite.[1] Anteridyje susidaro spermatozoidai arba bežiužės gametos, vadinamos spermaciais.[2] Dažniausi dauginimosi būdai, kuriuose dalyvauja anteridis yra izogamija, heterogamija ir oogamija.
Daugelis dumblių ir kai kurie grybai, pvz., archiaskomicetai ir vandens pelėsiai, reprodukcijos metu taip pat turi anteridžius. Plikasėklių ir gaubtasėklių augalų vyriškas gametofitas yra redukuotas. Plikasėklių vyriškąjį gametofitą sudaro protalinės ląstelės, anteridinė ir sifonogeninė ląstelės.[1] Žiedinių augalų vyriškąjį gametofitą – žiedadulkę – sudaro trys haploidinės ląstelės.
Anteridis paprastai yra sudarytas iš sterilių ląstelių dangalo ir spermatogeninio audinio. Sterilios ląstelės gali suformuoti centrinę atraminę struktūrą arba apsupti spermatogeninį audinį ir vykdyti apsauginę funkciją. Kai kuriose samanose anteridis yra ant anteridioforo – į kotelį panašios struktūros, kurios viršūnėje jis yra prisitvirtinęs.[3]
Galerija
Išnašos
↑ 1,01,1J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.