Tribūnas – Senovės Romos pareigūnas (magistratas). Šį titulą dalinosi 2–3 skirtingos vyriausybinės ir karinės institucijos.
Iš pradžių tribūnais buvo vadinami „genčių“ arba tribų (tribus) atstovais. Triba buvo savotiškas administracinis vienetas, kuriuo romėnai buvo suskirstyti kariniais ir balsavimo tikslais. Vėliau atsirado karo tribūnai ir liaudies (plebso) tribūnai.
Karo tribūnai
Karo tribūnai buvo dviejų rūšių. Vieni vadovavo legionams (po 6 kiekviename legione). Be to, 444–367 m. pr. m. e. egzistavo karo tribūnai, turėję konsulo valdžią: jais būdavo skiriami plebėjai. Po reformos vienu iš konsulų pradėjus rinkti plebėją institucija buvo panaikinta.
Liaudies tribūnai
Liaudies tribūnai (nuo 494 m. pr. m. e.) buvo aukščiausi pareigūnai, kuriuos galima rinkti iš plebėjų. Turėjo teisę vetuoti iš patricijų rinktų magistratų ir Senato sprendimus ar kitaip kištis į jų veiklą. Sudarė 2 ar 4, o vėliau ir 10 žmonių kolegiją, kuri turėjo asmens neliečiamybės statusą. Imperijos metais institucija formaliai išliko, tačiau jos pareigos perėjo imperatoriui.
Žymiausi liaudies tribūnai buvo Flaminijus, Apulėjus Saturnas bei broliai TIberijus ir Gajus Grakchai, iniciavę agrarines reformas ir demokratinius pertvarkymus.
