„Tor“ šifruoja internautų siunčiamus duomenis svogūno principu, juos suskirstydama į daugybę sluoksnių. Šie duomenys pasiekia kitus „Tor“ savanorių kompiuterius. Visi signalai tarp savanorių kompiuterių bei signalai į serverį (tinklalapį), kurį norima pasiekti, yra užkoduoti. Kiekvienas kompiuteris žino tik apie signalą, einantį į jo kompiuterį ir iš jo kompiuterio.
„Tor“ yra nemokamas proxy servisas, užtikrinantis aukštą anonimiškumo lygį, paprastumą ir patogumą. „Tor“ tinklo širdis yra vartotojų kompiuteriuose esantys proxy serveriai. Per „Tor“ tinklo dalyvio kompiuterį taip pat kažkas gali naršyti internetą, kur fiksuojamas IP adresas, tačiau atsekti tikrąjį IP „Tor“ tinkle yra praktiškai neįmanoma, nes šis tinklas yra labai dinamiškas, o jokie žurnalai nėra vedami.
Įvairių šalių specialiosios tarnybos bando apeiti „Tor“ saugumo sistemas ir gauti informaciją apie anonimais norinčius likti interneto vartotojus.[1] Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir generalinė prokuratūra 2014 m. dalyvavo tarptautinėje operacijoje, nutaikytoje prieš anonominiame tinkle „Tor” nelegalias prekes ir paslaugas pardavinėjančias svetaines.[2]
