Tolujus (1192–1232 m.) buvo Čingischano jauniausias sūnus, kurio jis susilaukė su pirmąja žmona Borte. Jo paveldėta teritorija po Čingischano mirties 1227 m. (ulusas) buvo žemės gimtojoje Mongolijoje. Jis buvo regentas per tą laiką, kurio prireikė Ugedėjų paskirti antruoju Mongolijos imperijos kaganu (1206–1368 m.). Prieš tai jis pasižymėjo kovose su Dzin dinastija, Vakarų Sia, Chorezmšachais. Jis organizavo Mervo ir Nišapūro miestų žudynes. Jis yra tiesioginis daugelio Mongolijos imperatorių ir ilkhanidų protėvis.
Tolujus nesivadino kaganu, bet taip nesivadino ir Čingischanas bei pirmieji trys jo įpėdiniai. Kagano titulą jam suteikė sūnus Monkė, o šventyklos vardą – Chubilajus, kai jis kelias dešimtmečiais vėliau įkūrė Juan dinastiją.
Jaunystė
Tolujus buvo per jaunas dalyvauti Čingischano iškilimo kovose. Kai jam buvo 5 metai, jo vos neužmušė totoriai. Jį išgelbėjo sesuo Altani ir du Čingischano kompanionai. 1203 m. jo tėvas surengė Tolujaus ir Sorkaktani Beki, Ongchano dukters, vestuves. Pirmasis jų sūnus Monkė gimė 1209 m. Pirmąkart Tolujus kovėsi su Dzin dinastija 1213 m., kai su svainiu Chiqu užlipo Desingo sienas.
1221 m. Čingischanas pasiuntė Tolujų į Chorasaną Irane. Šio regiono miestai keliskart sukilo. Nišapūro gynėjai nužudė Tolujaus svainį Tokucharą 1220 m. lapkritį. Jis išžudė Mervo ir Nišapūro gyventojus.[1]
Regentystė
Čingischanui senstant jis turėjo pasirinkti įpėdinį iš 4 sūnų. Tolujus buvo labai geras generolas, bet Ugedėjus buvo geresnis politikas. Čingischanas manė, kad Tolujus bus per daug atsargus, kad gerai valdytų. Tolujus su tėvu dalyvavo kovose su Vakarų Sia 1227 m.
Po Čingischano mirties Tolujus dvejus metus valdė Mongolų imperiją. Mongolų kilmingieji tai pripažino, nes pagal tradiciją jauniausias sūnus paveldi tėvo turtą ir Tolujus turėjo didžiausią armiją Centrinėje Mongolijoje. Tolujus sutiko su nauju kagano išrinkimu. Juo tapo Ugedėjus.
1231–32 m. Tolujus su Ugedėjumi ir Monke kariavo Šiaurės Kinijoje. Sutriuškinę Dzin, mongolai grįžo į šiaurę.[2]
Ata-Malik Juvayni teigia, kad Tolujus mirė nuo alkoholizmo.
Išnašos
- ↑ William Bayne Fisher, John Andrew Boyle, Ilya Gershevitch, Ehsan Yar The Cambridge History of Iran, p.313
- ↑ Mote, Frederick W. Imperial China 900–1800, p.447
