Kardamoną kaip prieskonį naudojo jau romėnai, šiandien iš europiečių jį bene labiausiai mėgsta skandinavai. Sėklos naudojamos visame pasaulyje – patiekalams ir kramtomiesiems produktams (kramtomosios gumos giminaičiams) gardinti. Tai mėgstamas indų, Pakistano, persų virtuvės prieskonis.
Kardamonu kvepianti kava yra beveik tapusi arabų svetingumo simboliu. Žiupsnelis ką tik sumalto kardamono sumaišomas su malta kava arba į kavinuką įdedamos kelios sėklelės.
Daugelyje rytų šalių kardamonas naudojamas mėsos ir ryžių patiekalams gardinti – mėsa troškinama pikantiškame padaže, į kurį paskui dedama nevirtų ryžių, šie išverda aromatingame skystyje persigerdami jo kvapu ir skoniu.
Europoje kardamonas tradiciškai naudojamas sausainiams ir meduoliams gardinti. Skandinavai gardina juo saldžius mielinius kepinius, paštetus bei dešras.
Šri Lankoje kardamonu ir cinamonu gardinami aštrūs jautienos ar vištienos troškiniai (kariai). Visame Indijos pusiasalyje šiomis sėklelėmis skaninami ir saldūs patiekalai.
Kardamono dedamas į kai kuriuos kario mišinius, jo yra indiškame garam masala. Kašmyre mėgaujamasi saldžia žalia arbata, kuri aromatizuota kardamono vaisiais.
Aromatizuota šildanti arbatachai irgi gardinama kardamonu, be to dar cinamonu, gvazdikėliais ir juodaisiais pipirais. Iš pradžių vandenyje virinami prieskoniai, paskui pridedama arbatžolių ir pieno, po kelių minučių nukošiama – ir kvapni stimuliuojanti arbata paruošta.
Naudojimas
Maltas kardamonas labai greit praranda aromatą ir kitas vertinamas savybes, nelabai ilgai jos išlieka ir sėklose, todėl geriausia pirkti kardamono vaisius (trilizdes dėžutes), kuriuos spustelėjus nesunkiai išlukštenamos sėklos. Sodriai žalios sėklos vertingesnės už blyškias.
