Pagal Manetoną, Tetis buvo naujos karalių dinastijos pradininkas, tačiau archeologiniai duomenys nerodo jokio ženklesnio pasikeitimo to meto Egipte. Tetis vedė Iput, prieš tai valdžiusio faraono Uno dukterį. Jo tėvas tikriausiai nepriklausė penktosios dinastijos giminės linijai. Tečio pasirinktas Horo vardas Sehetep-tawi („dviejų žemių sutaikintojas“) gali nurodyti jo vaidmenį, kaip tvarkos ir taikos užtikrintojo. Faraonas valdė iš Memfio, tačiau jo valdymo metu pradėjo augti Aukštutinio Egipto miestų reikšmė. Faraonas palaikė prekybinius ir diplomatinius santykius su Biblu ir Sirija, svarbius dėl medienos importo.
Tetis pastatė piramidę Sakaros šiaurinėje pusėje. Jos vidinės sienos išrašytos piramidžių tekstais. Tečio sarkofagas išliko in situ, kūnas ir kapo objektai išgrobti dar senovėje. Šalia faraono laidojimo komplekso rastos dviejų jo žmonų piramidės: Iput, Pepio I motinos, ir Khuit. 1988 m. faraono laidojimo šventyklos liekanose rasti akmenys su trečiosios žmonos Sešeshet vardo įrašais. Netoli jo kapo buvo rasta viena jo statulėlė. Tečio piramidės kompleksą 1907−08 m. tyrė James Quibell. Šalia rasti palaidoti du faraono viziriai: Kagemnis ir Mereruka. Mererukos, kuris buvo vedęs Tečio dukterį, mastaba su 32 kambariais yra didžiausia Sakaroje.
Pasak Manetono, jo mirtis buvo neįprasta faraonui − jis buvo nužudytas savo sargybinio. Tai nėra patikrinama ir galbūt supainiota su Amenemheto I mirtimi. Po faraono mirties sostą apie vienerių metų laikotarpiui užgrobė Userkarė, po kurio valdžia atiteko tikrajam įpėdiniui Pepiui I.
Šaltiniai
The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 380
Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 286