- Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinė Terenganu valstybė aptariama straipsnyje Terenganu sultonatas.
Terenganu (malaj. Terengganu) – viena Malaizijos valstijų rytinėje Malakos pusiasalio pakrantėje. Ribojasi su Kelantanu ir Pahangu vakaruose. Ilgą laiką buvo skurdžiausia Malaizijos valstija, tačiau atradus naftos, ji labai praturtėjo.
Tautinė sudėtis: malajai (94,8 %), kinai (2,6 %), indai (0,2 %).
Administracija
Terenganu padalintas į šias apygardas:
- Kvala Terenganu
- Hulu Terenganu
- Besut
- Setiu
- Marang
- Dungun
- Kemaman
Istorija
Iki sultonato
Šiose srityse prie Terenganu upės tikriausiai nuo seno buvo Transmalakinės prekybos centras, prekiaujantis su Kinija. Kurį laiką jis buvo valdomas malajų valstybės Šrividžaja, vėliau – javiečių valstybės Madžapahito.
Islamas į šias vietas atėjo XIII ar XIV a. Netrukus šios vietos atsidūrė Melakos sultonato hegemonijoje. 1526 m. šį sultonatą pakeitė Džohoro sultonatas, tačiau ilgainiui jis nusilpo, o XVII a prarado įtaką. Šiokią tokią įtaką šioms vietoms turėjo šiaurėje esanti Pattani valstybė.
Terenganu sultonatas (nuo 1724 m.)
Pagrindinis straipsnis – Terenganu sultonatas.
Terenganu teritorija kaip atskira valstybė buvo suvienyta 1724 m., įkūrus Terenganu sultonatą. Nuo XIX a jis papulė į Siamo įtakos sferą, kurioje, tačiau, išlaikė nemažą autonomiją ir pasiekė ekonominį klestėjimą.
1909 m. britų-Siamo Terenganu perėjo britams ir tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacine malajų valstija.
Japonų okupacijos laikais per Antrąjį pasaulinį karą Terenganu vėl perėjo Tailandui, tačiau po karo vėl grįžo britams. 1946 m. jis įsijungė į Malajos Sąjungą, o 1948 m. – į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XVIII a. besitęsianti dinastija.
